Aukštojo mokslo reformą numatantis Mokslo ir studijų įstatymas abiturientams leis gautą studijų krepšelį „neštis“ ne tik į valstybinę, bet ir nevalstybinę – privačią – aukštąją mokyklą. Tačiau jei privačioje aukštojoje mokykloje patvirtintos norminės studijų kainos bus didesnės už valstybės skiriamą studijų krepšelį, norintis studijuoti privačioje aukštojoje turės primokėti skirtumą.
„Jeigu studentas stoja į nevalstybinę aukštąją mokyklą ir gauna krepšelį, tai nevalstybinės aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina gali būti didesnė nei valstybės kompensuojama suma“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė šveitimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
G. Steponavičius priminė, kad studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose valstybė įsipareigoja pagal aiškią ir pagrįstą metodiką visiškai finansuoti studijas. Viena studijų vieta aukštosiose šįmet bus finansuojama beveik dvigubai daugiau nei pernai.
Norminius studijų kainų dydžius tvirtins Vyriausybė. Dar vasario mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė numatomų universitetinių bakalauro studijų krepšelių dydžių metams „lubas“. Jos, dar vadinamos norminėmis studijų kainomis, parodo, kiek lėšų per metus reikia atitinkamos krypties studentui ugdyti. Daugiausia valstybė pareiškė mokėsianti už pilotų ir muzikų rengimą - šių specialybių studijų krepšelis sieks iki 18 854 litų. Pigiausiai valstybei atsieis humanitarinių ir socialinių mokslų studentų rengimas - 4031 Lt.
Šįmet bendrajame priėmime į aukštąsias dalyvauja 5 nevalstybiniai universitetai ir 9 nevalstybinės kolegijos.
LSAS: vertiname atsargiai
„Mes iš viso gana atsargiai vertiname tai, kad krepšelius galima neštis ir į nevalstybines mokyklas. Mat įstatyme valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos turi šiek tiek skirtingas atsakomybes“, - teigia Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.
Jai keista, kad valstybė negali apsispręsti, ar nori finansuoti visas aukštąsias, ar pasirinkti tik valstybines ir finansuoti tinkamai. I. Vareikytė pastebi, kad valstybinės aukštosios mokyklos turi gana griežtą atsakomybę, o nevalstybinės tokios griežtos atskaitomybės neturi. Būtent dėl nevalstybinių aukštųjų mokyklų kokybės LSAS sulaukia daugiausia skundų.
„Gal nėra blogas principas, kad studentai, stodami į nevalstybines aukštąsias, prisimokėtų. Tačiau manau, kad atsakomybė tada turi būti vienoda visoms aukštosioms mokykloms“, - kalbėjo LSAS prezidentė.
Pasak I. Vareikytės, ateityje daug kas priklausys nuo Studijų kokybės vertinimo centro veiklos: jei būtų reikliai vertinam visų aukštųjų mokyklų kokybė, klausimų nekiltų.
Studentų atstovė primena, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos kuriamos siekti pelno, kurį gali panaudoti reklamai ir marketingui. „Jau matome per televiziją nevalstybines kolegijas, kurios reklamuoja ne puikius dėstytojus, auditorijas ir kokybę, o gražius berniukus ir gražias mergaites, stovinčius kolegijos fone ir raginančius čia stoti“, - kalbėjo I. Vareikytė.
Ji perspėja, kad studentai gali būti pritraukiami dempinguojant – dirbtinai mažinant - kainas.
Paieška archyve
