Brandos egzaminų tvarka ir priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklės šiemet iš esmės nesikeis. Apie tai šiandien kalbėta švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos ir Moksleivių akademijos „Civitas“ atstovų susitikime.
Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė aukštosioms mokykloms nelaukiant naujojo Mokslo ir studijų įstatymo skelbti studentų priėmimo į visų pakopų studijas taisykles ir jose nurodyti atrankos principus bei studijų kainą asmenims, sutinkantiems ją mokėti.
Pirmakursių atrankos principai remsis prieš dvejus metus paskelbtais konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis 2009 m. sąrašu. Jis skelbiamas Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje adresu www.smm.lt skyriuje „Studijos“, skiltyje „Priėmimo tvarka“.
Abiturientai galės pretenduoti į 16 studijų programų, prašyme išdėliodami jas prioriteto tvarka. Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatas sužinos pasibaigus priėmimui. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Kaip ir ankstesniais metais, aukštosios mokyklos pačios nustato ir skelbia studijų kainą. Numatoma, kad nuo liepos 1 d. veiks efektyvi paskolų su valstybės garantija sistema.
Brandos egzaminų tvarka šiemet taip pat nesikeičia. Liko lygiai mėnuo abiturientams pasirinkti, kokius brandos egzaminus laikys. Kad gautų brandos atestatą, mokiniai privalo išlaikyti tris egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir du pasirinktų dalykų egzaminus.
„Vienintelis pokytis, lyginant su praėjusiais metais, numatomas naujas studijų finansavimo būdas. Tačiau jis lems vien tai, kiek lėšų teks konkrečiai aukštajai mokyklai, o ne kokia bus priėmimo tvarka“, - sakė ministras G. Steponavičius.
Naują finansavimo modelį numato šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Priėmus įstatymą, būtų įvestas studijų krepšelis - valstybės lėšos, visiškai padengsiančios didesnės dalies studentų studijų išlaidas. Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas - jie būtų surikiuojami į eilę pagal jau prieš dvejus abiturientams žinomus baigimo kriterijus (egzaminų ir kitus rezultatus), kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. Studijų krepšelį būtų galima „nešti“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama vien savo lėšomis.
Į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą. Būtų atsisakoma rotacijos sistemos, kai mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą, todėl stojantieji galėtų drąsiau rinktis kokybiškas, nors ir sunkesnes studijų programas. Geriausieji studijuojantieji galėtų gauti gerokai didesnes skatinamąsias stipendijas.
Nauja studijų finansavimo tvarka galiotų tik šiais metais įstosiantiems pirmakursiams. Esami studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokantieji ir nemokantieji už studijas rotuojami kas semestrą atsižvelgiant į rezultatus.
Naujas studijų finansavimo būdas yra viena numatomos mokslo ir studijų reformos dalių. Reformos esmė – naujos galimybės studentams, dėstytojams, aukštosioms mokyklos. Paskui gerus studentus į aukštąsias mokyklas „ateisiantis“ studijų krepšelis skatintų universitetus ir kolegijas konkuruoti tarpusavyje, pritraukti pačius geriausius, todėl aukštosios mokyklos stengtųsi užtikrinti kuo aukštesnę studijų kokybę.
Paieška archyve
