Daugiau nei keturiasdešimt (45,65) procentų studentų tiki, jog aktyviau akademinį jaunimą dalyvauti rinkimuose paskatintų elektroninio balsavimo galimybė, rodo spalio 30 – lapkričio 4 dienomis Lietuvos studentų atstovybių sąjungos atlikta aplkausa.
Apklausoje dalyvavo 2000 įvairių aukštųjų mokyklų studentų. Jos metu studentų teirautasi, ar jie balsavo rinikimuose į LR Seimą, klausta, kas lėmė jų apsisprendimą balsuojant, ar žinojo apie išankstinio balsavimo savo akademiniame mieste galimybes.
70,5 proc. apklausoje dalyvavusių studentų teigė balsavę LR Seimo rinkimuose. Nedalyvę studentai vardija įvairias priežastis dėl kurių nebalsavo: 14,5 proc. neturėjo galimybės nuvažiuoti į savo rinkimų apylinkę, 7,4 procento teigia neradę už ką balsuoti, dar 4,3 proc. nebalsavo, nes „nesidomi politika“.
„Didžiausią susirūpinimą sukėlė tai, kad septyni iš dešimties studentų nežinojo apie galimybę iš anksto balsuoti miesto, kuriame studijuoja, savivaldybėje. Tai rodo, kad informacijos apie tokią galimybę trūko. Ketiname kalbėtis apie tai su Vyriausiaja rinkimų komisija ir ieškoti priemonių, kurios ne tik tinkamai informuotų studentus, bet ir paskatintų aktyviau dalyvauti pilietiniuose procesuose“, - sako LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Jos teigimu, būtina pasirūpinti, kad jau šios vasaros pradžioje vyksiančių rinkimų metu tokia pati situacija nebepasikartotų.
Apklausoje dalyvavusių studentų taip pat klausta, kas lėmė jų apsisprendimą balsuojant LR Seimo rinkimuose. Net 80,4 proc. respondentų teigia, jog labiausiai rinkdamiesi kreipė dėmesį į partijos/kandidato ideologiją ir vertybines nuostatas (53.35 proc.), antroje vietoje - kandidato asmenybė (31,4 proc.). Mažiausiai įtakos studentams turėjo rinkiminės agitacijos triukai (1,2 proc.) ir draugų nuomonė (0,8 proc.).
Paklausti, ar prieš rinkimus domėjosi partijų/kandidatų rinkiminėmis programomis, beveik dvidešimt procentų studentų teigė ne tik sekę naujienas žiniasklaidoje, bet ir patys ieškoję informacijos internete, tačiau svarbiausias akcentas renkantis už ką balsuoti, pasak studentų, buvo politikų nuveikti darbai (34,97 %).
Tyrimas parodė ir tai, jog dauguma studentų netiki, jog kandidatų rinkiminiai pažadai bus įgyvendinti pradėjus dirbti. Paprašyti įvardinti, ar jų nuomone, politikai atsimins po rinkimų rinkėjams dalintus pažadus, 37,3 proc. respondentų atsakė neigiamai, o dar daugiau nei pusė (54,9 proc.) teigė tikintys, jog „ne visi“ rinkiminiai pažadai bus įgyvendinti.
