Lietuvos studentų sąjunga (LSS) reiškia susirūpinimą skubotu ir aplaidžiu Respublikos Seimo darbu baigiantis pavasario sesijai. Studentus papiktinęs Seimo narių žingsnis – iš teismų ir Prokuratūros sistemos eliminuoti vientisųjų teisės studijų absolventus.
Atitinkamos LR Prokuratūros ir Teismų įstatymų pataisos Seime priimtos prieš šventes. Lietuvos studentų sąjunga LR Prezidentui V. Adamkui šiandien įteiks prašymą vetuoti tokius įstatymų pakeitimus.
Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Jono Okunio, Seimo sprendimas ignoruoti vientisųjų teisės studijų absolventus, įgyjančius teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, yra nedovanotinas ir pažeidžia teisėtus tūkstančių studentų lūkesčius.
„Seimo nariai arba absoliučiai neišmano dabartinės studijų sistemos, arba vykdo sąmoningai kažkieno proteguojamą politiką. Sunku būtų patikėti, jog per neapsižiūrėjimą įvyko klaida ir ne vienas tūkstantis studentų buvo palikti už borto“, - komentuoja LSS vadovas Jonas Okunis.
LSS prezidento teigimu, Seimas neatsižvelgė į tai, jog darbui teismuose ar Prokuratūroje reikalingos kompetencijos yra apjungiamos vientisosiomis studijomis. Jas baigę studentai gauna teisės magistro kvalifikaciją liudijantį aukštojo mokslo diplomą. Tokios Studijos apima pirmąją ir antrąją universitetinių studijų pakopas.
Pagal Seimo priimtus Prokuratūros įstatymo pakeitimus, asmuo gali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas, jei turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro bei teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Teismų įstatymo pataisose nustatyta, jog Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį.
LSS atkreipia dėmesį, jog minėtų įstatymų pataisose Seimas ne tik nenumatė vientisųjų teisės studijų studentams galimybės pretenduoti į teisėjų ar prokurorų pareigas, tačiau įtvirtino „teisininko profesinio kvalifikacinio laipsnio“ terminą, kuris, pasak studentų, gali reikšti bet ką.
„Reikalavimas turėti profesinį kvalifikacinį laipsnį neatitinka galiojančio Aukštojo mokslo įstatymo. Toks terminas Aukštojo mokslo įstatyme net nėra apibrėžtas – čia kalbama tik apie bakalauro, magistro ar meno licenciato kvalifikacinius laipsnius“, - teigia studentų Jonas Okunis.
Studentų sąjunga taip pat pastebi, jog Seimo priimtos Prokuratūros ir Teismų įstatymo pataisos neatitinka Europos sąjungos (ES) teisės. Vienoje iš ES direktyvų nurodoma, jog leidimas užsiimti reglamentuojama profesija suteikiamas aukštojo arba universitetinio išsilavinimo baigimo diplomo turėtojams, kai diplomas suteikiamas sėkmingai baigus mokslą, kurio trukmė yra ne mažiau kaip treji metai.
