Iki šiol Lietuvoje nėra bendros studentų žinių vertinimo sistemos, kuri leistų nuspręsti, kokius gebėjimus, kompetencijas atitinkantis asmuo galėtų būti laikomas gerai besimokančiu. Tai pripažinta liepos 4 d. (penktadienį) Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuotuose Akademiniuose pusryčiuose tema „Kam ir kaip turėtų būti laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas Lietuvoje?“.
Pasak LSS prezidento Jono Okunio, dabar galiojanti Aukštojo mokslo įstatymo redakcija ir įregistruotos Seime pataisos realiai nesprendžia studentų žinių vertinimo problemos.
„Svarbiausia ne pažymys, o tai, už ką jis yra rašomas. Įstatymas, įtvirtinantis pažymį, bet nenurodantis gairių, už ką tą pažymį rašyti, lieka formalus ir tuščias. Tas pats ir su akademinių skolų neturinčiais studentais – turi būti aišku, kokių rezultatų nedemonstruojantis studentas gauna skolą ir privalo mokėti už mokslą. Atsakymus į šiuos klausimus reikia įtvirtinti įstatymu“, - pabrėžia LSS prezidentas Jonas Okunis.
Studentų sąjunga primena, kad Europos mastu egzistuoja sutarimas dėl bendrųjų kriterijų, pagal kuriuos studentai vertinami. LSS atkreipia dėmesį, jog dar 2004 m. įgyvendinant Helsinkio ir Berlyno konferencijų idėjas, buvo sudaryta Dublino darbo grupė, kuri parengė universalius atskirų studijų pakopų aprašus. Tai bendrieji teiginiai, apie tai, ko tikimasi iš studentų, baigusių bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijas, pabrėžiami skirtumai tarp universitetinio ir kolegijinio išsilavinimo.
LSS jau antradienį rengiasi valdžios institucijoms pateikti Aukštojo mokslo įstatymo pataisos projektą, kuriame nemokamas studijas bus siūloma apibrėžti ne pažymiu, ar „pažangumu“, bet gebėjimais ir įgūdžiais, kurių iš gerai besimokančiųjų būtų galimą tikėtis.
Anot LSS vadovo Jono Okunio, toks nemokamo aukštojo mokslo reglamentavimas skatintų valstybės aukštojo mokslo kokybę ir konkurencingumą tarptautiniu mastu, šalies studentus motyvuotų likti Tėvynėje, o abiturientams leistų aiškiau žinoti, kaip pasirinkti jų lūkesčius ir tikslus atitinkančias studijas.
LSS organizuojamuose Akademiniuose pusryčiuose prie bendro stalo drauge su studentais diskutuos: Švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius, LR Seimo pirmininko pavaduotojas G. Steponavičius, LR Prezidento patarėja N. Putinaitė, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko patarėja R. Norkienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas H. Žilinskas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas E. Butkus, buvęs LR Konstitucinio teismo pirmininkas E. Kūris, šalies aukštųjų mokyklų vadovai.
Akademiniai pusryčiai – Lietuvos studentų sąjungos projektas, kurio metu prie pusryčių stalo diskusijai apie aktualiausias aukštojo mokslo problemas suburiami aukštojo mokslo politiką formuojančių ir ją įgyvendinančių institucijų bei organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai.
