Pastaruoju metu Lietuvos ir kaimyninių šalių oro erdvėse fiksuojami nuolatiniai palydovinės navigacijos (GNSS) signalų trikdžiai tapo ne pavieniais incidentais, o sistemiška grėsme civilinei aviacijai. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), reaguodama į susiklosčiusią situaciją, birželio pabaigoje kreipėsi į Rusijos Federaciją ragindama nedelsiant nutraukti GNSS signalų trikdymo veiklą. Prie šio kreipimosi prisijungė ir Lietuvos Transporto kompetencijų agentūra (TKA), iškeldama šį klausimą ICAO Taryboje bei informuodama apie pavojų, keliantį riziką visiems skrydžiams virš Baltijos regiono.
Nacionalinė Aviacijos Asociacija (LAVIA), vienijanti šalies civilinės aviacijos įmones ir institucijas, palaiko šią iniciatyvą ir ragina valstybės institucijas imtis aiškios, koordinuotos ir ilgalaikės strategijos, siekiant užtikrinti navigacijos patikimumą ir išlaikyti aukščiausius skrydžių saugos standartus. GNSS trikdžiai yra ne tik technologinis ar geopolitinis klausimas. Jie daro tiesioginę įtaką skrydžių operacijų efektyvumui, pilotų darbo kokybei, orlaivių saugumui bei visos aviacijos ekosistemos patikimumui.
Palydovinės navigacijos signalai šiuolaikinėje civilinėje aviacijoje yra esminė infrastruktūros dalis. Jie naudojami ne tik pozicijos nustatymui, bet ir tiksliam skrydžių maršrutų laikymuisi, automatinėms skrydžio valdymo sistemoms, skrydžių valdymo tarnybų kontrolei, o daugeliu atvejų – ir skrydžių saugos palaikymui ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Kai GNSS signalai yra trikdomi ar išjungiami, orlaiviai yra priversti naudoti alternatyvias, dažnai mažiau tikslias navigacijos sistemas, o pilotai patiria didesnį krūvį. Tai tiesiogiai mažina veiklos efektyvumą, didina klaidų riziką, o sudėtingesniais atvejais gali sukelti būtinybę keisti maršrutus ar net atšaukti skrydžius.
Nors Lietuva kol kas nėra patyrusi itin didelio masto incidentų, signalų trikdžiai virš mūsų šalies teritorijos fiksuojami vis dažniau. Tai patvirtina tiek TKA, tiek užsienio pilotų ir oro linijų ataskaitos. Lėktuvai, skrendantys virš Baltijos jūros, Šiaurės Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijų, vis dažniau susiduria su netikėtu GNSS praradimu. Toks reiškinys tampa nauja saugumo realybe, prie kurios tiek aviacijos sektorius, tiek valstybinės institucijos privalo prisitaikyti.
LAVIA vertinimu, ši situacija reikalauja trijų esminių veiksmų. Pirma – būtina dar labiau stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip ICAO, EASA bei NATO civilinės aviacijos komitetais. Lietuvos atstovavimas ICAO Taryboje šiuo klausimu yra sveikintinas žingsnis, tačiau būtina siekti, kad jis įgautų realų tęstinumą – nuo politinio palaikymo iki konkrečių prevencinių priemonių.
Antra – būtina investuoti į navigacijos sistemų atsparumą. Reikia skatinti aviacijos subjektus diegti papildomas alternatyvias navigacijos technologijas, tokias kaip inercinės navigacijos sistemos, signalų verifikacijos įrenginiai, taip pat užtikrinti, kad oro uostų įranga būtų paruošta veikti ir GNSS trikdžių atvejais. Tokių sistemų diegimas reikalauja valstybės pagalbos, nes jos yra itin brangios mažesniems vežėjams ar aerodromams.
Trečia – labai svarbu, kad visa aviacijos bendruomenė būtų reguliariai informuojama apie signalų trikdžių situaciją. Aiški, savalaikė ir tiksli komunikacija yra būtina tiek pilotams, tiek dispečeriams, tiek keleivius aptarnaujančiam personalui. Turime užtikrinti, kad navigacijos trikdžiai nesukeltų panikos, bet būtų traktuojami kaip valdomas rizikos veiksnys.
Lietuvos Aviacijos Asociacijos pirmininkas Aleksandras Nemunaitis sako: „Lietuvos civilinės aviacijos sauga – tai ne tik mūsų infrastruktūros pajėgumų klausimas, bet ir mūsų gebėjimo operatyviai reaguoti į išorinius trikdžius testas. GNSS signalų trikdymai tampa pavojinga nauja realybe, kurią ignoruoti reikštų rizikuoti ne tik sauga, bet ir Lietuvos kaip patikimos aviacijos valstybės reputacija. LAVIA palaiko TKA ir ICAO veiksmus bei ragina valstybę imtis sisteminių veiksmų stiprinant mūsų oro navigacijos atsparumą ir informacijos sklaidą.“
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai civilinė aviacija tampa ne tik technologijų, bet ir informacinės bei kibernetinės kovos lauku, būtinas aiškus, strateginis valstybinis požiūris. Aviacija negali būti traktuojama kaip savaime veikianti industrija – tai gyvybiškai svarbus nacionalinio saugumo, ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo elementas. LAVIA siekia, kad Lietuvos aviacijos bendruomenė veiktų išvien, o atsakingos institucijos suprastų šios srities pažeidžiamumą ir strateginę svarbą.
Navigacijos saugumas – tai ne vien technologinis iššūkis, bet ir mūsų pasirengimo išbandymams veidrodis. Lietuva turi visus įrankius reaguoti tvirtai, strategiškai ir išmintingai. Turime tik nedelsti.
Paieška archyve
