Ar jūsų pokalbiai vis dar saugūs ir išties privatūs? Europos Komisijos planas gali viską pakeisti

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad neseniai pristatyto plano „ProtectEU“ tikslas yra sustiprinti Europos apsaugą nuo vidaus pavojų. Ji taip pat pabrėžė, kad saugumo užtikrinimas yra būtina sąlyga atvirai visuomenei ir sėkmingai ekonomikai.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Tarp didžiausių grėsmių, kurias išskyrė Komisija, minimi terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, kibernetiniai nusikaltimai ir atakos prieš strategiškai svarbią infrastruktūrą.

Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę padėtį, „ProtectEU“ yra pristatomas kaip plati saugumo stiprinimo priemonė. Hibridinės atakos ir kibernetinės grėsmės, kurias dažnai palaiko valstybės, kelia nemažai sumaišties internete.

Dėl to kyla būtinybė peržiūrėti Europos vidaus saugumo kryptis. Nors visas „ProtectEU“ planas dar nepateiktas, esama oficialiame pranešime įvardijami esminiai prioritetai.

Vienas iš planuojamų pokyčių – naujos saugumo politikos formos kūrimas. Valstybės narės būtų skatinamos aktyviau keistis žvalgybine informacija, naudojantis naujai siūloma platforma. Taip pat numatoma išplėsti „Europolo“ kompetencijas, suteikiant jam funkcijas, panašias į JAV Federalinio tyrimų biuro, padidinant operatyvines galimybes.

Technologijų požiūriu labiausiai diskusijų keliantis aspektas – išaugęs dėmesys „Europolo“ teisės užtikrinimo priemonėms. Jos skirtos pažangesniems tyrimams, kuriuose dominuoja skaitmeninė medžiaga.

Plane numatyta užtikrinti „teisėtą duomenų prieigą“, taip pat planuojama koreguoti požiūrį į šifravimo technologijas ir peržvelgti esamus duomenų saugojimo reikalavimus Europos Sąjungoje.

Vienas labiausiai kritikuojamų pasiūlymų – suteikti „Europolui“ galimybę gauti prieigą prie užšifruotų duomenų. Tai reikštų, kad Briuselis remtų specialų vyriausybinį įsakymą, kuris leistų pasiekti net saugiausiomis priemonėmis apsaugotas komunikacijos platformas.

Tokios platformos dėl savo sudėtingumo yra sunkiai įveikiamos, o teisėsaugai tai kelia nemažai kliūčių. Vis dėlto saugumo ekspertai jau anksčiau įrodė, kad net ir taip vadinamos „teisėtos“ techninės spragos ilgainiui tampa pažeidžiamos, nes jas gali aptikti ir išnaudoti įsilaužėliai bei kibernetiniai nusikaltėliai.