Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausią statistinę informaciją apie informacinių technologijų ir įrankių naudojimą Lietuvoje. Skaičiai rodo, kam dažniausiai lietuviai naudoja internetą, kiek žmonių namuose jį turi, taip pat skelbiama informacija apie gyventojų naudojimąsi socialiniais tinklais – nemaža dalis žmonių bando šio įpročio atsisakyti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiais metais interneto prieigą namuose turėjo 90,4 proc. namų ūkių, tai yra 1,8 proc. daugiau nei pernai ir 8,3 proc. daugiau nei 2020 m. Mieste interneto prieigą turėjo 92,7 proc. namų ūkių, kaime – 85,3 proc.
Tendencijos rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų perka, užsisako prekių ar paslaugų internetu. 2020 m. 16–74 metų amžiaus gyventojų grupėje tokių asmenų buvo 53,8 proc., 2024 m. – 64,4 proc.
Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, aksesuarai (63,4 proc. e. prekybos naudotojų); kosmetika, grožio ar sveikatingumo produktai (34,3 proc.); vaistai, maisto papildai, vitaminai (31,2 proc.); paruoštas maistas ir gėrimai, pristatomi iš maitinimo įmonių (26,9 proc.); maisto produktai ir gėrimai iš parduotuvių (23,5 proc.); buitinė technika ar elektronika (25,6 proc.); valymo ar asmens higienos produktai (21,1 proc.); baldai, interjero reikmenys (18,6 proc.).
Internetas Lietuvoje daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, bendravimui ir bankininkystei: informacijos paieškai internetą naudojo 86,5 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (97,4 proc. tokio amžiaus internautų), bendravimui 85,9 proc. (96,5 proc. internautų), internetinės bankininkystės paslaugoms 79,6 proc. (89,4 proc. internautų).
Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 73,8 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 82,4 proc. tokio amžiaus internautų.
Statistiniai duomenys atskleidžia ir įdomią informaciją apie šalies gyventojų naudojimąsi socialiniais tinklais. Galima pastebėti, kad nemaža dalis šalies gyventojų šiemet bandė pašalinti ar pašalino (uždarė) savo socialinių tinklų ar programėlių paskyras. Interneto vartotojų 16–24 metų amžiaus grupėje tokių asmenų buvo 23,2 proc., 25–54 metų amžiaus grupėje – 23,7 proc. Vyresnių žmonių amžiaus grupėje (55–74 metų) tokių asmenų buvo 10,6 proc.
Panaikinti socialinių tinklų ar programėlių paskyras sunkiau sekėsi vyresnio amžiaus asmenims – 55–74 metų amžiaus grupėje 37,6 proc. asmenų iškilo sunkumų ir techninių kliūčių.
Daugiausia socialinių tinklų paskyromis, nemokamomis programėlėmis ar nemokamomis paslaugomis tebesinaudoja jauniausia (16–24 metų) gyventojų grupė (socialinių tinklų paskyras, programėles ar paslaugas naudoja ar turi 88,8 proc. šios grupės atstovų.), mažiausiai – 55–74 metų grupės atstovai (62,7 proc.).
Paieška archyve
