Naujoje „Akamai” ataskaitoje pranešama apie naują grėsmę žmonijai – pavojų prarasti tai, ką žinome kaip internetą. Žmonės iš tikrųjų nebekontroliuoja šios sistemos, nes 42 % jos srauto generuoja botai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Iš jų 65 % yra neabejotinai kenkėjiški ir tikslingai sukelia problemų interneto svetainėms, paslaugoms ir gynybos sistemoms. Tačiau blogiausia tai, kad jie taip pat sparčiausiai vystosi.
Gali būti, kad istorijos vadovėliuose bus rašoma, jog 2020-ųjų pradžioje žmonija paleido skaitmeninį demoną, vadinamą dirbtiniu intelektu. Dar net nespėję išmokti, kaip valdyti naująją jėgą, žmonės iš karto paskyrė jai daugybę atsakingų užduočių – kad įgytų konkurencinį pranašumą. Ir tai dirbtiniam intelektui pavyko.
Didžiausią aktyvumą iki šiol rodo parserio botai, kurie vagia kitų žmonių informaciją. Dėka dirbtinio intelekto tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus bei kitą turinį galima lengvai ir greitai modifikuoti, kad būtų galima sukurti sukčiavimo svetaines, skirtas naudotojams pritraukti ir apgauti.
Jis taip pat padeda apgaudinėti paieškos sistemas, reklamuoti netikras svetaines ir manipuliuoti reklama, siekiant užsidirbti pinigų. Sukčių rankose dirbtinis intelektas tapo itin galingu įrankiu.
Tačiau tikėtina, kad blogiausia dar tik laukia. Dirbtinio intelekto analitinės galimybės, įskaitant nestruktūrizuotų duomenų apdorojimą, pranoksta žmogaus galimybes, todėl logiška jam perduoti botnetų sistemų valdymą.
Įgijęs tam tikrą savarankiškumą, dirbtinis intelektas aktyviai užpildo internetą netikromis paskyromis, kad galėtų vykdyti savo destruktyvią veiklą. Botų veikimo metodai tampa vis sudėtingesni, pažeidžiamumų paieška ir naujų kibernetinių atakų taktikų tobulinimas vyksta be perstojo.
Dirbtinis intelektas nenori mums pakenkti, tačiau dėl jo veiklos internetas tampa pavojinga vieta.
