Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, skaičiuojama, kad Lietuvoje 15 proc. namų ūkių, tai yra apie 220 tūkstančių vartotojų, neturi 100 Mb/s greitį siekiančios interneto kokybės. Darius Kuliešius, RRT tarybos pirmininko pavaduotojas teigia, kad skaitmeninių paslaugų spartus augimas reikalauja, jog visi vartotojai turėtų prieigą prie jų poreikius atitinkančios interneto kokybės. Vienas iš sprendimo būdų – palydovinio ryšio tinklai.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje turime iššūkių su ryšio kokybe ir padengiamumu. Investicijos į infrastruktūrą, tinklus, sveriamos kaštų naudos ekonominiais principais. Paskutiniais metais dažnai girdėjome rinkos dalyvių argumentus, kad dėl mažo vartotojų skaičiaus nutolusiose ir mažai apgyvendintose teritorijose neapsimoka statyti antžeminių ryšių tinklų“, – dėsto D. Kuliešius.
Pasak jo, padėti išspręsti šią problemą gali antžeminių tinklų integracija su palydovinio ryšio tinklais. Prieš savaitę tarptautiniame renginyje „EuroDIG“ šia tema RRT organizavo sesiją „Ateities junglumas, kas tas naujas žaidėjas“, taip pat vyko susitikimai su pasauliniais žaidėjais – palydovinio ryšio operatoriumi SES bei kompanijos „Space-X“ valdomo „Starlink“ atstovais dėl hibridinio tinklo kūrimo.
„Sesijos metu ekspertai pabrėžė, kad spartus palydovinių paslaugų poreikio ir paslaugų apimties augimas dešimteriopai sumažino palydovinių paslaugų kainas. Hibridiniai tinklai gali būti vienas iš kaštų naudos ekonominius principus atitinkantis technologinis sprendimas, išplečiantis antžeminių tinklų aprėptį ir garantuojantis ryšio prieinamumą visiems vartotojams, gyvenantiems net labiausiai nutolusiose valstybės teritorijose“, – aiškina RRT tarybos narys.
Jo teigimu, sesijoje dalyvavę pranešėjai priminė, jog šiuo metu vykstanti skaitmenizacijos transformacija yra geriausia proga investuoti į infrastruktūros plėtrą. Antžeminių mobiliųjų tinklų operatoriai tampa verslo platformomis, ant kurių gali leistis ir nuo kurių gali kilti daug skirtingų paslaugų tiekėjų: daiktų interneto, išmaniųjų namų sistemos, laisvalaikio, žaidimų, virtualios realybės, dirbtinio intelekto, sveikatos, švietimo, elektroninės prekybos ir kt. paslaugų tiekėjai.
„Tačiau jiems reikia, kad visi vartotojai būtų sujungti tinklais šalies viduje su globaliu pasauliu. Be to, nors vartotojų vienas iš lūkesčių ryšio paslaugoms yra kaina, tačiau kokybiško ryšio aspektas yra svarbiausias“, – įsitikinęs D. Kuliešius.
Galiausiai, hibridiniai tinklai gali būti sprendimu ne tik infrastruktūros plėtrai, bet taip pat ir saugumo, atsparumo klausimams spręsti. Sparčiai besivystanti kosmoso technologijų rinka gali būti Lietuvos lazerių, palydovų, saulės baterijų ir kitų inžinerinių kompanijų galimybe augti ir kurti didžiulę vertę valstybei.
„Mūsų komanda mato galimybes būti bendradarbiaujančiais partneriais ir kurti vertę hibridinių tinklų technologijų vystyme. RRT vykdoma radijo dažnių valdymo, derinimo, koordinavimo, licencijavimo veikla yra esamų ir būsimų technologijų pamatas. Vienas iš būsimų mūsų veiksmų pavyzdžių – tiesioginio palydovinio ryšio su standartiniu telefonu („direct to device“) technologijos pritraukimas į Lietuvą ir jos veikimo testavimas. Technologijai pasiteisinus, ji gali būti rimtu „nauju žaidėju“ junglumo rinkoje“, – tvirtina RRT tarybos pirmininko pavaduotojas D. Kuliešius.
