Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad suteikimas vyriausybėms gauti prieigą prie kiekvieno užšifruoto pranešimo yra žmogaus teisių pažeidimas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas arba Strasbūro teismas – Strasbūre, Prancūzijoje. Nuotrauka: CherryX/„Wikipedia“
Tačiau šis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, greičiausiai, nesutrukdys vyriausybėms ir toliau bandyti gauti prieigą prie asmeninių žmonių duomenų.
Antradienį priimtame 27 puslapių sprendime EŽTT nustatė, kad Rusijos teisės aktai dėl internetinių pranešimų paslaugų pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, ginantį teisę į privatumą. Bylą iškėlė Rusijos „Telegram“ vartotojas, kuris prieštaravo įstatymams, įpareigojantiems susirašinėjimo paslaugas saugoti vartotojų ryšius šešis mėnesius, saugoti jų metaduomenis vienerius metus, o teisėsaugos institucijoms paprašius suteikti raktus pokalbiams iššifruoti. Rusija nustojo būti Konvencijos šalimi 2022 m. rugsėjį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai buvo pašalinta iš Europos Tarybos, tačiau EŽTT nusprendė, kad byla gali būti nagrinėjama, nes joje aptariami įvykiai įvyko prieš tai.
Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Rusijos įstatymai pažeidžia teisę į privatumą, nes leidžia vyriausybei savavališkai, net ir be priežasties, prieiti prie bet kurio asmens bendravimo įrašų. Rusijos teisėsauga neprivalo parodyti žinučių siuntimo paslaugų teisminio leidimo prieš panaudojant iššifravimo raktus, o tai teoriškai leidžia vykdyti slaptą neteisminį vartotojų stebėjimą. „Nors nesąžiningo, aplaidaus ar per daug uolaus pareigūno netinkamų veiksmų galimybė niekada negali būti visiškai atmesta, kad ir kokia būtų sistema, Teismas mano, kad tokia sistema, kaip Rusijos, leidžia slaptosioms tarnyboms tiesiogiai pasiekti kiekvieną pilietį, nereikalaujant, kad jos ryšių paslaugų teikėjui ar kam nors kitam parodytų leidimą“, – rašo EŽTT.
Rusija nėra vienintelė valstybė norinti gauti teisę pasiknisti svetimuose gyvenimuose. Viso pasaulio vyriausybės daugelį metų bando priversti technologijų įmones susilpninti savo šifravimus.
2016 m. „Apple“ generalinis direktorius Tim Cook viešai priešinosi JAV vyriausybės prašymui dėl „pravirų galinių durų“ palikimo „iPhone“ šifravime. Nepaisant to, JAV ir toliau spaudė „Apple“, kad ji sukurtų būdą teisėsaugai atrakinti žmonių įrenginius. „WhatsApp“ taip pat atmetė JK vyriausybės prašymą 2017 m. sukurti „galines duris“ (engl. backdoor) jos šifravimui – konfliktas, kuris gali baigtis visišku paslaugos pasitraukimu iš šalies.
Šifravimui JAV dar grėsmę kelia Interaktyviųjų technologijų piktnaudžiavimo ir nepaisymo panaikinimo įstatymas (EARN IT), siūlomas teisės aktas, kuris Kongresui buvo pristatytas 2020 m. Tuo metu pranešimų siuntimo programa „Signal“ perspėjo, kad jai gali nepavykti tęsti savo veiklos JAV, jei įstatymo projektas būtų priimtas, teigdama, kad šis aktas pakenktų duomenų šifravimui ir paslaugos naudotojų privatumui, kuris ir yra „Signal“ esmė. Įstatymo projektas vėliau buvo iš dalies pakeistas, siekiant išspręsti tokias problemas, tačiau to nepakako privatumo ekspertams nuraminti.
Šios savaitės EŽTT sprendimas greičiausiai nepadės išspręsti šios ilgai besitęsiančios šifravimo problemos. Vis dėlto tai yra didžiulė privatumo ir saugumo gynėjų pergalė visame pasaulyje.
Paieška archyve
