Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kad asmenys, perkantys išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų korteles, turėtų pateikti savo asmens duomenis.
„Jau dabar įstatymas numato operatoriams pareigas saugoti ir, esant reikalui, atskleisti teisėsaugos institucijoms duomenis tų abonentų, kurie sudaro ilgalaikes sutartis, ir tokių yra absoliuti dauguma. Tačiau yra tam tikra pilkoji zona, kai galima įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, naudotis ryšio priemonėmis ir būti nežinomam. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma nusikalstamų veikų yra padaroma, kuomet naudojamas telefonas su šiomis SIM kortelėmis. Tokios kortelės sėkmingai cirkuliuoja įkalinimo įstaigose, sudarydamos galimybes skambinti, ypač senyvo amžiaus žmonėms, kurie patikliai atskleidžia savo bankų prisijungimo duomenis ir netenka įspūdingų sumų; jas naudoja kontrabandininkai, pranešėjai apie neva padėtus sprogmenis ir pan. Jos neretai yra panaudojamos vieną kartą ir, padarius nusikalstamą veiką, yra išmetamos kartu su pigiais telefonais. Manau, šiomis pataisomis prisidėtume prie tokių nusikalstamų veikų užkardymo“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo narys Mindaugas Skritulskas.
Parlamentaro teigimu, vertinat kitų šalių praktiką, dauguma Europos šalių yra įtvirtinusios reikalavimą, kad tokie duomenys būtų teikiami operatoriui (kaimyninė Lenkija, Vokietija, Skandinavijos šalys), šį klausimą svarsto Estija.
Įstatyme siūloma reglamentuoti, kad asmuo, sudarantis viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto, privalėtų šių paslaugų teikėjui pateikti duomenis, reikalingus jo, kaip abonento, asmens tapatybei identifikuoti. Viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas neturėtų teisės teikti viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų, jei nebūtų identifikuota asmens tapatybė. Siūloma, kad ši nuostata (ir visas įstatymas) įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. ir būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromoms viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartims, pagal kurias už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto.
M. Skritulsko nuomone, pateikti duomenis reikėtų tik vieną kartą, perkant papildymus asmens duomenų nebūtų reikalaujama. Užsienio šalyse duomenys pateikiami nuvykus į telekomunikacijų bendrovės atstovybę arba internetu. Kaip bus Lietuvoje priklausys nuo telekomunikacijų bendrovių.
Seimo narys nepagrįstais vadina kai kurių telekomunikacijų kompanijų argumentus, esą įteisinus tokį reikalavimą paslaugos brangs: „Praktika rodo, kad kitų šalių paslaugos nebrango, galiausiai ir Lietuvos patirtis rodo, kad nustačius reikalavimą kaupti abonentų, sudarančių ilgalaikes sutartis duomenis, paslaugos ne tik nepabrango, bet net šiek tiek atpigo.“
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir užkardyti nusikalstamas veikas, daromas naudojant apsimestines trumpąsias žinutes (SMS) (toliau – trumposios žinutės), viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalėtų įgyvendinti tinkamas technines ir (ar) organizacines priemones tokioms trumposioms žinutėms atpažinti, žymėti ir (ar) stabdyti.
Apsimestinių trumpųjų žinučių kriterijų identifikavimo tvarką nustatytų Ryšių reguliavimo tarnyba.
Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-2402(2) po svarstymo pritarė 76, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai.
Paieška archyve
