Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų trečiojo ketvirčio galutinius elektros sistemos rodiklius. 50 procentų Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo pagaminta vietoje, didžioji dalis – iš atsinaujinančių išteklių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Palyginti, prieš metus liepos–rugsėjo mėnesiais vietos gamyba užtikrino tik apie trečdalį vartojimo ir tik apie pusė jos buvo pagaminta vėjo, saulės jėgainių ir hidroelektrinių.
Trečiąjį 2023 metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1,341 TWh elektros energijos, 39 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 0,962 TWh.
„Elektros gamybą Lietuvoje sparčiai augina atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Per metus tiek saulės, tiek vėjo elektrinių pagamintos energijos kiekis išaugo apie du kartus, tai susiję su sparčiai augančiu gaminančių vartotojų skaičiumi ir naujai prie tinklo prijungiamais vėjo elektrinių parkais. Trečiojo ketvirčio pabaigoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekė 2,2 GW, kai prieš metus ji buvo 1,2 GW. Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai, daugiau Lietuvai reikalingos elektros buvo pagaminta vietoje. Jei 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminti 34 proc. visos mūsų šalyje suvartotos energijos, tai šiemet šis santykis pakilo iki 50 procentų“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Liepos–rugsėjo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 0,521 TWh elektros energijos, 93 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,270 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 133 proc. nuo 0,117 TWh iki 0,273 TWh. Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 30 proc. nuo 0,077 TWh iki 0,054 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 0,888 TWh elektros energijos, 74 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,512 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 66 proc. visos Lietuvoje trečiąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai tuo pačiu metu ši dalis buvo 53 procentai.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus sumažėjo 5 proc., nuo 0,345 TWh iki 0,326 TWh. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba padidėjo 19 proc. nuo 0,105 TWh iki 0,125 TWh.
Elektros suvartota 4 proc. mažiau
Trečiąjį ketvirtį galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo 2,527 TWh, 4 proc. mažiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,626 TWh.
„Kaip ir praėjusiais laikotarpiais, didžiausias elektros vartojimo sumažėjimas buvo gyventojų sektoriuje. Tai galima sieti su gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines, skaičiaus didėjimu. Šie vartotojai didelę dalį elektros energijos šiltuoju sezonu pasigamina patys ir mažiau elektros vartoja iš tinklo. Ši tendencija išsilaikys ir ateityje augant gaminančių vartotojų skaičiui“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2022 metų trečiuoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas sumažėjo 2 proc. – nuo 1,000 TWh iki 0,982 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas mažėjo 5 proc. – nuo 0,826 TWh iki 0,787 TWh. Gyventojai sunaudojo 6 proc. mažiau elektros energijos, jų vartojimas sumažėjo nuo 0,722 TWh iki 0,677 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas ir technologinės sąnaudos, mažėjo 2 proc. nuo 2,948 TWh pernai iki 2,890 TWh šiemet trečiąjį ketvirtį.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2023 metų trečiąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2,145 TWh elektros energijos, 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,569 TWh, eksportuota – 0,595 TWh arba 2 proc. daugiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,583 TWh.
Importas iš Švedijos sumažėjo 17 proc., nuo 1,445 TWh iki 1,195 TWh, o importas iš Latvijos sumažėjo 44 proc. nuo 0,755 TWh iki 0,421 TWh. Importas iš Lenkijos išaugo 42 proc. nuo 0,287 TWh iki 0,406 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį tiek pernai, tiek šiemet trečiąjį ketvirtį sudarė eksportas į Lenkiją, tačiau per metus jis sumažėjo 30 proc. nuo 0,429 TWh iki 0,299 TWh. Importas į Švediją padidėjo 2 kartus nuo 0,028 TWh iki 0,055 TWh, o importas į Latviją išaugo 3,4 karto nuo 0,037 TWh iki 0,127 TWh.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei šiemet, nei pernai Lietuva nevykdė. Po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį atnaujino agresiją prieš Ukrainą, elektros prekyba tarp Baltijos šalių ir Rusijos taip pat nutraukta.
Paieška archyve
