Tarp labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų liepos mėnesį atsidūrė kenkėjiškos programos bei „fišingas“, o viena dažniausiai pasitaikiusių grėsmių viliojo aukas paprastais svorio metimo būdais. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele 2 “ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga praėjusį mėnesį užkirto kelią beveik 25 mln. grėsmių. Tai apie 5 mln. daugiau nei birželį ir net 15 mln. daugiau nei gegužės mėnesį.
Grėsmių skaičius nuolat auga
Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, pastebi, kad kibernetinių grėsmių skaičius nuosekliai auga, o pačios atakos tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau atpažįstamos. Pasak jo, liepos mėnesį kibernetiniai pavojai kilo iš beveik 17 tūkst. kenkėjiškų domenų, o tai yra 5 tūkst. daugiau nei birželį. Iš šių domenų kylančios grėsmės galėjo pakenkti vartotojams, jeigu jų įrenginiai nebūtų buvę apsaugoti.
„Nors apie kibernetinį saugumą kalbama itin daug, dalis žmonių vis dar tampa sukčių aukomis, nes nežino, kaip atpažinti tam tikras grėsmes. Kad padėtų internete išvengti sukčių atakų, sukurta „Tele2“ interneto apsauga, kuri aptinka ir užblokuoja prieigą prie kenkėjišku turiniu užkrėstų svetainių ir nuorodų, taip sukuriant saugią terpę naršymui, darbui ar pramogoms“, – sako D. Drakickas.
Viliojo lieknėjimo pažadais
D. Drakickas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių ir sudėtingesnių sukčiavimo schemų, kuriai liepos mėnesį saugumo paslauga užkirto kelią Lietuvoje, buvo susijusi su sveikatingumu. Žmones viliojo interneto svetainė, kurioje neva buvo parduodamas batų vidpadis, padedantis numesti svorio ir greičiau deginti riebalus.
„Tai, kad produktas puslapyje buvo įvardijamas kaip stebuklas, kuris padės neįtikėtinu greičiu numesti svorio, jau yra ženklas, kad tai gali būti sukčių pinklės. Programišiai pasinaudoja vasaros sezonu ir žmogaus noru būti patraukliam. Tokio pobūdžio žinutės yra gana įprastos sukčiavimo schemoms. Jos trumpos, bet įtaigios, viliojančios aukas paslaptingais sakiniais, kurie kelia susidomėjimą ir smalsumą. Tačiau nemažai žmonių į šią užkrėstą svetainę taip pat buvo nukreipti iš įvairių įtartinų svetainių, kuriose jie tiesiog kažką spustelėjo ir iškart pasirodė ši svorio metimo reklama“, – teigia D. Drakickas.
Šio netikro skelbimo tikslas – iš aukų išvilioti jų asmeninę informaciją, pavyzdžiui, el. pašto adresus ir slaptažodžius, o blogiausiais atvejais – bankininkystės prisijungimo duomenis.
Ataką išduoda ir sulėtėjęs telefonas
Kibernetinio saugumo paslaugos statistika rodo, kad dažniausia kibernetinė grėsmė Lietuvoje liepos mėn. buvo susijusi su kenkėjiškomis programomis. Kenkėjiškos programos yra plati sąvoka, susijusi su įvairių rūšių kenkėjiška programine įranga, skirta pažeisti ir sugadinti naudotojų įrenginius ir sistemas. Turbūt labiausiai žinomos yra vadinamosios „Trojos arklio“ programos. Lietuvoje su viena iš kenkėjiškų programų versijų susijusių grėsmių skaičius iš viso išaugo iki daugiau nei 23 mln. Tai yra daugiau nei 6 milijonais daugiau lyginant su birželio duomenimis.
Antroji pagal dažnumą grėsmė Lietuvoje liepos mėn. buvo susijusi su „fišingo“ (angl. „phishing“) schemomis, kurios atakavo iš apie 6 tūkst. domenų. Šios grėsmės darosi vis sudėtingesnės, todėl jas tampa sunkiau atpažinti net patyrusiems ekspertams. Tokios apgavystės plinta elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis arba pokalbių programėlėmis, kuriose dalijamasi netikromis nuorodomis, žadančiomis prizus ir kitas naudas. Tačiau iš tiesų tokios nuorodos vartotoją nuveda į domenus su kenkėjišku kodu arba schemomis, kuriomis siekiama išvilioti slaptus duomenis.
Trečioje vietoje liepos mėn. atsidūrė grėsmių tipas, susijęs su vadinamaisiais „C&C“ centrais, kurie tampa vis populiaresni ir, atrodo, vis sudėtingesni. Šie centrai bando įtraukti įrenginius į botų tinklus ir toliau jais naudotis įvairiais kenkėjiškais tikslais. Vartotojai pastebi, kad jų interneto ryšys ir įrenginiai palaipsniui tampa lėtesni, o bendra naudojimo patirtis pastebimai prastėja.
Paieška archyve
