Kazachstane kilusiems protestams malšinti šalies valdžia pasitelkė radikalią priemonę – užblokavo interneto ryšį. Kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ duomenimis, incidento metu sutrikdytas lyderiaujančių šalies operatorių mobilusis ryšys. Taip Kazachstanas tapo 10-ąja Azijos ir 26-ąja pasaulio valstybe, blokavusia internetą dėl šalyje kylančių protestų.
Sutrikdytas mobilusis ryšys
Antradienį, sausio 4 d. vakarą, Kazachstane užfiksuotas iki šiol trunkantis stiprus interneto ryšio sutrikdymas, keliantis sunkumų žmonėms dalintis informacija apie šalyje kylantį perversmą. Incidento metu smarkiai suprastėjo šalyje lyderiaujančių telekomunikacijų operatorių „Kcell“, „Beeline“ ir „Tele2“ mobilusis ryšys, rašoma pranešime spaudai.
Tiesa, „Tele2“ prekių ženklas Kazachstane priklauso valstybės valdomai telekomunikacijų bendrovei „Kazakhtelecom“. 2019 metais Švedijos mobiliojo ryšio operatorius verslą šioje šalyje pardavė, palikdamas teisę dar kurį laiką naudotis prekių ženklu.
Incidentas nutiko įsismarkavus protestams dėl Žanaozeno miestelyje smarkiai išaugusios suskystintų automobilinių dujų (LPG) kainos. Šalies prezidentui Kasymui Žomartui Tokajevui paskelbus nepaprastąją padėtį, mobiliojo ryšio kokybė ir toliau išlieka žema.
Dėl šio incidento Kazachstanas tapo 10-ąja Azijos ir 26-ąja pasaulio valstybe, blokavusia internetą dėl šalyje kylančių protestų. Tai jau ketvirtas kartas, kai ši šalis blokuoja internetą nuo 2015 metų. Valstybės valdžia internetą blokavo ir per Nepriklausomybės dieną 2016-aisias, Pergalės dieną 2019-aisiais bei per rinkimus, vykusius tais pačiais 2019-aisiais metais.
„Azijoje interneto blokavimas, deja, yra dažnas reiškinys, ypač per rinkimus, protestus ar aktyvistų demonstracijas. „Surfshark“ duomenimis, mažiausiai 23-jose Azijos valstybėse nuo 2015 m., kai pradėjome rinkti duomenis apie blokavimus, fiksuoti tokie incidentai, o šešiose iš jų internetas blokuojamas ir dabar“, – sako Vytautas Kaziukonis, kompanijos „Surfshark“ vadovas.
Internetas blokuojamas ir kitur
Eksperto teigimu, interneto blokavimas išlieka pasaulyje plačiai paplitusia priemone, kuria siekiama malšinti įvairius sukilimus ir protestus . „Surfshark“ duomenimis, vien praėjusiais metais internetas blokuotas 17-oje valstybių, iš jų po du kartus Irane ir kaimyninėje Rusijoje. Skaičiuojama, kad nuo šių incidentų nukentėjo maždaug ketvirtis milijardo žmonių.
„Matome tendenciją, kad interneto blokavimų skaičius mažėja. Pernai fiksuota 35 proc. mažiau blokavimų nei 2020 metais, tačiau bendra tendencija ir toliau kelia nerimą. Pastebime, jog dauguma blokavimų susiję su rinkimais ir protestais, o tai daro tiesioginę įtaką žmonių žodžio laisvei“, – teigia V.Kaziukonis.
Kaip ir Kazachstane, dauguma blokavimų pernai nutiko dėl politinių įvykių – 37 proc. fiksuoti protestų metu, 21 proc. – rinkimų dienomis. Azijos regione registruoti mažiausiai 5 blokavimo atvejai, o situacija blogiausia Afrikoje – čia nutiko daugiau nei pusė visų metų incidentų.
„Internetas dažniausiai blokuojamas tam, kad šalyje kylantys opoziciniai judėjimai būtų numalšinti arba žmonės turėtų sunkumų kritikuodami situaciją šalyje. Dažniausiai taikomasi į tokias bendravimo programėles kaip „WhatsApp“, „Skype“, „Facebook Messenger“, „Viber“ ir socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, – pasakoja ekspertas.
