Pirmadienį Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaits, Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Taavi Aas ir Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras Marek Zagorski elektroniniu būdu pasirašė ketinimų memorandumą dėl bendradarbiavimo stiprinant penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą ir judumą Šiaurės jūros–Baltijos koridoriuje.
„Baltijos šalis ir Lenkiją sieja ne tik bendra transporto infrastruktūra, bet ir suvokimas, kad 5G technologijos ateinantį dešimtmetį bus vienas svarbiausių skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos elementų. Pasirašydami šį memorandumą, siekiame bendromis pastangomis paremti tvaraus judumo ambicijas, pagerinti eismo saugumą bei paskatinti inovacijas Baltijos regione“, – sakė J. Narkevič.
Susisiekimo ministro teigimu, atsižvelgiant į visas Baltijos šalis ir Lenkiją apimančio „Via Baltica“ projekto svarbą ir kompleksiškumą, 5G technologijų pritaikymas Lietuvos teritorijoje bus prižiūrimas aukščiausiu – Vyriausybės – lygiu.
Memorandume išreikštas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos įsipareigojimas palaikyti dialogą dėl 5G technologijų panaudojimo vystant „Via Baltica“ projektą Šiaurės jūros – Baltijos koridoriuje. Šalys taip pat sutarė paremti tarpvyriausybinės darbo grupės, vienijančios Baltijos šalis ir Lenkiją, veiklos tęstinumą bei tolesnius planus dėl 5G plėtros.
Planuojama, kad 5G ryšio plėtra Lietuvoje vyks keturiais etapais:
- 2021 m. – 5G ryšio diegimo pradžia ir plėtojimas valstybės teritorijoje;
- iki 2022 m. – 5G ryšys bent viename iš didžiausių Lietuvos miestų;
- iki 2023 m. – nepertraukiamas 5G ryšio veikimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje;
- iki 2025 m. – 5G ryšys miestų ir miestelių teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“), valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose.
Paieška archyve
