Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, bendrosios Lietuvos ryšių sektoriaus pajamos 2019 m. toliau augo ir siekė 904,6 mln. Eur, o tai 4,7 proc. arba 40,2 mln. Eur daugiau nei 2018 m. Per metus išaugo abiejų šį sektorių sudarančių rinkų pajamos: pašto paslaugos rinkos – 11,7 proc. arba 20,1 mln. Eur, elektroninių ryšių rinkos – 2,9 proc. arba 20,1 mln. Eur. Pašto paslaugos rinkos pajamos itin ženkliai augo jau 11 metų iš eilės. Nuo 2009-ųjų jos padidėjo beveik 3 kartus (iki 191,1 mln. Eur). Pagal bendras ryšių sektoriaus pajamas pašto paslaugos pajamų dalis kasmet didėja ir 2019 m. ji siekė 21,1 proc. (2018 m. – 19,8 proc.).
Elektroninių ryšių rinkoje matoma, kaip tradicines paslaugas keičia internetu paremtos alternatyvos – 2019 m. pirmą kartą pajamos iš duomenų perdavimo paslaugos teikimo viršijo pajamas, gautas iš telefonijos paslaugų. 2019 m. duomenų perdavimo paslaugų teikėjai uždirbo 320,5 mln. Eur pajamų, o telefono ryšio teikėjai – 308,3 mln. Eur pajamų (2018 m. atitinkamai 279,6 mln. Eur ir 334,0 mln. Eur). Panaši tendencija matoma ir tarptautinio tarptinklinio ryšio segmente – trečdaliu mažėjo balso skambučių, SMS ir MMS siuntimo pajamos, tačiau atitinkamai trečdaliu augo pajamos už interneto prieigos paslaugas. Tikėtina, kad ir artimiausius kelerius metus bus išlaikytos panašios augimo tendencijos.
Panašūs pokyčiai vyksta ir televizijos segmente: 2019 m. pirmą kartą pajamos, gautos iš internetinės televizijos (IPTV) (32,4 mln. Eur arba 46,0 proc. visų mokamos televizijos pajamų), viršijo pajamas, gautas iš tradicinės kabelinės televizijos paslaugų (27,5 mln. Eur arba 39,1 proc. visų mokamos televizijos pajamų). Pagal abonentų skaičių vis dar pirmauja kabelinė televizija, tačiau per metus jų skaičius sumažėjo 5,1 proc., kai IPTV televizijos abonentų skaičius išaugo 9,5 proc. Manytina, kad artimiausių penkerių metų perspektyvoje IPTV televizijos abonentų skaičius pranoks kabelinės televizijos abonentų skaičių.
RRT duomenimis, 2019 metais judriojo plačiajuosčio interneto vartotojų skaičius pralenkė šviesolaidžio interneto vartotojų skaičių. 2019 m. augo vieno paslaugų gavėjo judriojo ryšio tinklais išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis per mėnesį ir sudarė 13,6 GB, o tai yra dešimt kartų daugiau nei 2015 m. ir 35,4 proc. daugiau nei 2018 m. Tikėtina, kad toks duomenų naudojimo pagreitis išliks ir ateityje.
Naujų technologijų įtaka akivaizdi ir pašto sektoriuje. Vis daugiau mūsų gyvenimo sričių pereinant į skaitmeninę erdvę, žmonės vis dažniau perka internetu, o tai lemia pašto siuntų kiekio augimą. 2019 m., palyginti su 2018 m., 20,3 proc. išaugo pašto siuntinių skaičius ir siekė 20,6 mln. vnt., iš kurių 6,3 mln. vnt. sudarė tarptautiniai pašto siuntiniai. Taip pat buvo daug investuojama į siuntų savitarnos terminalų (paštomatų) plėtrą – 2019 m. jų skaičius išaugo 1,6 karto (iki 550 vnt.). AB Lietuvos paštas didelę dalį investicijų skyrė naujo logistikos centro statybai, kuriame pašto siuntų skirstymas vyks automatizuotu būdu. Tai yra didžiulis žingsnis link modernios pašto veiklos. Didėjant šios paslaugos prieinamumui, teikėjams plečiant naujoviškus paslaugos teikimo modelius, belieka tikėti, kad pašto rinka ir toliau sėkmingai augs.
2019 m. apžvalga apie Lietuvos ryšių sektorių parengta remiantis elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų bei pašto paslaugų teikėjų RRT pateiktais duomenimis apie 2019 m. vykdytą elektroninių ryšių ir pašto paslaugos teikimo veiklą. Visa 2019 m. Lietuvos ryšių sektoriaus ataskaita yra paskelbta RRT tinklalapyje.
Paieška archyve
