Pirmieji taksofonai atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš 125 metus. Tačiau Lietuvoje jie pamažu nyksta. Ar greitai jų išvis nebeliks?
Veikiantis ir nuolatos prižiūrimas taksofonų tinklas yra visoje Lietuvoje. Ši paslauga populiaresnė viešose vietose: ligoninėse ar sanatorijose, mokslo įstaigose, bendrabučiuose. Tačiau, pasak juos prižiūrinčios bendrovės atstovo, daugelis taksofonų yra nepelningi arba iš jų išvis nėra skambinama.
Savo aukso amžių taksofonai Lietuvoje išgyveno maždaug prieš dešimtmetį.
„Šia paslauga naudojamasi vis mažiau. Populiariausi jie buvo prieš 10 metų. Tuo metu Lietuvoje veikė maždaug 7,5 tūkst. taksofonų. Šiuo metu jų šešis kartus mažiau – 1,2 tūkst. Taksofonų yra visoje Lietuvoje, tačiau daugiausiai didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – daugiau nei 200, Kaune – beveik 200. Pagal universaliųjų elektroninių paslaugų teikimo taisykles, tam tikras taksofonų tinkas turi būti išlaikomas tiek miestuose, tiek miesteliuose“, – sako bendrovės TEO korporatyvinių reikalų vadovas Antanas Bubnelis.
Įsigalėjus mobiliajam ryšiui, taksofonais naudojasi vos 1 proc. gyventojų. Vidutiniškai iš vieno taksofono skambinama 7–8 kartus per mėnesį. Daugiau kaip iš trečdalio taksofonų per mėnesį nepaskambinama nė karto, todėl taksofonai neretai perkeliami iš vienos vietos į kitą.
„Skambinančiųjų taksofonais nėra daug ir, be abejo, pajamos už šias paslaugas yra gana minimalios. Jos gerokai mažesnės nei kainuoja tą taksofonų tinklą išlaikyti, juos valyti“, – teigia A. Bubnelis.
Tiesa, vis dar išlieka romantiškoji istorijos pusė, susijusi su šiuo miesto atributu. Iš jo vis dar galima anonimiškai paskambinti mylimajai ar į patį telefoną, tam tereikia savo mobiliajame telefone įsivesti jo numerį.
