Nauja lietuviška mobiliojo telefono programėlė, skirta apgamams stebėti, moko žmones įvertinti ne tik savo, bet ir artimųjų apgamus, sako programėlės iniciatorius chirurgas onkologas Gintaras Byčius. O kaip pastebi mobiliųjų programėlių specialistas Ernestas Žvaigždinas, tokios programėlės yra medicinos ateitis.
Lietuvoje pradėtos kurti mobiliosios programėlės, leidžiančios stebėti sveikatą. Vieną jų – „Mole Test“ – inicijavo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto chirurgas Gintaras Byčius. Įsidiegęs programėlę, žmogus gali stebėti pigmentinių apgamų pakitimus.
G. Byčius neslepia sugalvojęs šią programėlę, nes nusibodo Sizifo darbas: „Dirbu su žmonėmis, kurie turi problemų dėl įvairių piktybinių ar nepiktybinių odos darinių. Didelė dalis žmonių turi pakitusius apgamus. Kiekvienam, atėjusiam į Onkologijos institutą pasitikrinti, visą laiką reikia paaiškinti, kaip prižiūrėti, kaip stebėti apgamus.“
Kadangi šiuo metu kone kiekvienas žmogus po ranka turi išmanųjį telefoną, programėlė, pasak G. Byčiaus, padės nuolat pasitikrinti ir archyvuoti apgamų nuotraukas, kad po kurio laiko būtų galima juos palyginti. „Programėlėje yra klausimai, į kuriuos žmogui reikia atsakyti, o prie kiekvieno klausimo yra paaiškinimai, nuotraukos, pavyzdžiai, kaip tai gali atrodyti. Taip žmogus dar ir pats mokosi stebėti tiek savo, tiek savo artimųjų apgamus“, – pasakoja chirurgas.
Nors, jo teigimu, melanoma santykinai nėra labai dažnas piktybinis odos susirgimas, vis dėlto ji pavojinga: per vėlai pradėta gydyti visada baigiasi mirtimi, ir tik ankstyva diagnostika gali padėti išgelbėti žmogų.
Kol kas, sako G. Byčius, programėlė pritaikyta tik „iPhone“, tad įsigyti ją galima „App Store“. Tačiau ji yra lietuviška, parašyta ir ne medikui suprantama, aiškia kalba. „Mūsų programėlė nėra automatinė. Yra tokių, kurios pačios nustato spalvą, kraštus, formą. Būna, kad šios programėlės rodo, jog rizika maža, nors medikui visai aišku, kad yra atvirkščiai. O su mūsų programėle, jei žmogus pats ją testuoja, iš karto aišku, kad rizika didžiulė ir reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia chirurgas.
Pasak mobiliųjų programėlių specialisto Ernesto Žvaigždino, išmaniųjų telefonų industrija į medicinos sritį pateko neseniai, prieš porą metų, bet tai – medicinos ateitis. „Patys dabar prisidedame prie programėlės, kuri telefonu padės diagnozuoti laringitą, gerklų vėžį ir kitas patologijas. [...] Yra programėlės pulsui, širdies ritmui, spaudimui, cukraus kiekiui kraujyje pasimatuoti. O į ausį įdėjus nykščio dydžio prietaisėlį, galima pasidaryti rentgeno nuotrauką“, – vardija jis.
Kaip pastebi mobiliųjų programėlių specialistas, dabar telefonų parduodama daugiau negu asmeninių ir nešiojamųjų kompiuterių, gali būti, kad pastaruosius aplenks ir planšetiniai kompiuteriai. „Populiariausi yra „Samsung“ ir „Apple“ „iPhone“, dabar ir „Nokia“ prisidėjo. Tai viena dėlionės dalelė. Kita dalelė – programinė įranga. Pvz., „Apple“ gamina ne tik patį prietaisą, bet ir kuria programinę įrangą. Kiti nusprendė naudotis „Atviro kodo“ sistema, kurią galiausiai nupirko „Google“. „Samsung“ naudoja „Android“, „Nokia“ – „Microsoft“, – vardija E. Žvaigždinas.
Paklaustas, kokio tipo programėlės, kuriamos įvairioms operacinėms sistemoms, yra populiariausios, jis sako, kad dominuoja socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“, antroje vietoje – paštas ir internetas, o trečioje – žaidimai ir pagalbinės programėlės.
