Įvairūs atlikti tyrimai jau ne kartą atskleidė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant atitraukia vairuotojo dėmesį ir padidina avarijų grėsmę. Nepaisant to, vairuotojų, kurie vairuodami kalbėtų telefonu ar rašytų SMS, netrūksta.
Netgi 46 proc. vairuotojų nuolatos arba labai dažnai kalba mobiliuoju telefonu vairuodami, atskleidė atliktos apklausos rezultatai. 44 proc. respondentų kalba labai retai – tik kai kalbėti būtina. Tik apie dešimtadalį vairuotojų pripažįsta, kad vairuodami niekuomet nekalba telefonu – jei reikia, sustoja ir paskambina.
Netgi 80 proc. apklausos dalyvių prisipažįsta, kad nors ir kalba vairuodami, nesinaudoja laisvų rankų įranga. Pusė iš jų įranga nesinaudoja, nes jos arba neturi, arba ji kur nors padėta, laikoma ne automobilyje.
Ketvirtadalis apklausos dalyvių pastebi, kad vairuojant kalbėti su laisvų rankų įranga yra nepatogu, 17 proc. apie tai niekuomet nesusimąstė, likusieji mano, kad įranga per brangi, todėl kalba ja nesinaudodami. Iš apklausos rezultatų matyti, kad vairuotojų, kurie vairuodami ne kalbėtų, o rašytų trumpąsias žinutes, skaičius daug mažesnis – vairuodami trumpąsias žinutes dažnai rašo vos 18 proc. respondentų, kartais – 29 proc.
Daugiau kaip pusė vairuodami SMS rašo labai retai arba išvis nerašo. Besinaudojančiųjų internetu vairuojant skaičius dar mažesnis nei rašančiųjų SMS – vairuodami mobiliuoju internetu naudojasi apie 14 proc. apklausos dalyvių. Dalis jų internetu telefone naudojasi tik važiuodami ilgą atstumą, pavyzdžiui, autostrada, arba tik stovėdami spūstyse. 24 proc. apklausos dalyvių vairuodami mobiliuoju internetu naudojasi tik skubiais atvejais. Per 60 proc. vairuodami automobilį internetu apskritai nesinaudoja.
Paklausti, ką veikia internete, kai vairuoja, dauguma apklausos dalyvių teigia, kad internetą naudoja vietoj navigacijos. Kiti lankosi socialiniuose tinkluose, skaito naujienas arba žaidžia. Nors vairuodami automobilius kalba mobiliuoju telefonu, rašo SMS arba naudojasi internetu, tačiau vairuotojai pripažįsta, kad mobiliojo telefono naudojimas net ir su laisvų rankų įranga blaško – vairuotojai nebegali viso savo dėmesio sutelkti į eismą, todėl gali ko nors nepastebėti (50 proc.).
Daugiau kaip trečdalis (35 proc.) respondentų mano, kad vairavimo kokybė kalbant telefonu priklauso nuo vairuotojo įgūdžių. Pasak jų, jei vairuotojas geba gerai valdyti automobilį, kalbėjimas telefonu jam netrukdys. Likusieji mano, kad vairavimas ir kalbėjimas telefonu vienas kitam netrukdo. Paklausti, dėl ko stengiasi nekalbėti telefonu vairuodami, dauguma respondentų teigia, jog pagrindinė priežastis – policijos ir baudų baimė (41 proc.).
Tik antroje vietoje kaip priežastis pateikiama baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos (25 proc.), kuri beveik sugretinama su noru saugoti savo ir kitų transporto priemones (23 proc.). Likusieji apklausos dalyviai nekalba telefonu vairuodami, nes tam nėra poreikio.
Paieška archyve
