Dabartiniai išmanieji telefonai – flagmanai ir po truputį populiarėjantys „Ultra HD“ (4K) monitoriai ir televizoriai jau viršijo žmogaus regos galimybes. Lenktynės, kas pasiūlys kuo didesnę raišką, dar tik prasideda, tačiau visa tai jau dabar nebeturi prasmės, ir su tuo sutinka nemažai rinkos ekspertų.
„Naujuose 4K televizoriuose paprastas žmogus negalės pamatyti skirtumo [lyginant su „Full HD“ formatu]“, – teigia ekranų testavimu užsiimančios kompanijos „DisplayMate“ vadovas Raymond Soneira.
Dar 2010 m. Steve'as Jobsas pristatė išmanųjį telefoną „iPhone 4“ su „Retina“ ekranu. Šis ekranas pasižymėjo tokiu taškų viename colyje tankiu, kad žmogaus akis negalėjo jų atskirti, atitinkamai ir tolimesnis šio parametro didinimas neturėjo prasmės.
Net ir po kelių metų „Apple“ išsaugojo 326 ppi rodiklį, nors konkurentai iš „Android“ stovyklos jau spėjo sėkmingai perkopti 400 ppi žymą.
Televizorių segmente vis labiau proteguojamas „Ultra HD“ formatas – čia raiška net 4 kartus didesnė už šiandien įprastą „Full HD“. Šiuo metu „Full HD“ galima laikyti savotišku „Retina“ televizorių segmente – žmogaus akis čia taip pat nemato atskirų taškų. Taigi pamatyti „Ultra HD“ ir „Full HD“ skirtumus galima tik iš labai arti, tačiau įprastai vartotojas juk nesėdi metro atstumu nuo televizoriaus.
„Egzistuoja tam tikra tankio riba, kurią peržengus jūs nesugebėsite pagerinti vaizdo dėl žmogaus akies ypatumų“, – teigė Kolumbijos universiteto oftalmologijos profesorius Donas Hoodas. Jei ištiestume ranką prieš save ir pažiūrėtume į rodomojo piršto nagą, paprastai neatskirtume ant jo nupieštų 120 vieną kitą keičiančių juodų ir baltų juostelių. Analogiškai ir su 1136 x 640 raiška telefono ekrane arba 1920 x 1080 televizoriuje, nes tai žmogaus regėjimo fizinė riba.
Realiomis sąlygomis žmonės negalėtų atskirti atskirų taškų, net jei jų dydis būtų dvigubai didesnis. Jau dabar stebima įdomi tendencija, kai „Ultra HD“ televizorius turintys žmonės krėslus stato arčiau, kad matytųsi skirtumas su anksčiau turėtu „Full HD“ modeliu, kadangi ankstesnio atstumo atveju skirtumo nesimatytų.
Tokiu būdu, ekrano raiškos didinimas – tai greičiau marketingas, nei realiai vartotojui būtinas dalykas. Vis tik reklama („kuo daugiau, tuo geriau“) yra veiksminga – žmonės už 4K raiškos televizorius ir 2K telefonus iš tikrųjų yra linkę permokėti. Jie netgi pasiryžę iškentėti reikiamos raiškos turinio trūkumą bei padidėjusį elektros energijos suvartojimą.
Vaizdo kokybę galima pagerinti, ir tam reikalingos naujos spalvų perdavimo technologijos bei vaizdo signalo apdorojimo sistemos. Tuo tarpu jei ir toliau gamintojai didins tik raišką, žmogui, matyt, reikės tobulinti savo akis.
Paieška archyve
