Dar prieš dešimtmetį pagal interneto vartojimo mastus Lietuva buvo viena iš Europos autsaiderių, o šiandien mūsų šalyje informacinės technologijos jau yra tapusios neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Prie sąlygų, sudarančių galimybes sparčiam vystymuisi, prisideda šiandien dešimties metų jubiliejų minintis Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.
2001 m. Lietuvoje internetu reguliariai naudojosi tik 7,4 proc. gyventojų, prie interneto buvo prisijungę tik 2,5 proc. šalies namų ūkių. Internetu prekes arba paslaugas pirko 3 proc., o elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi 5 proc. Lietuvos gyventojų. Prabėgus dešimtmečiui, situacija kardinaliai pasikeitė. 2011 m. pradžios duomenimis, internetu jau naudojasi 8 kartus daugiau – 63,5 proc. šalies gyventojų ir net 100 proc. 15-19 metų amžiaus Lietuvos jaunimo. Beveik 60 proc. namų ūkių turi interneto ryšį. 11 proc. gyventojų perka prekes ar paslaugas elektroninėse parduotuvėse, 35 proc. naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis.
Internete lietuviai dažniausiai naudojasi paieškos sistemomis (tai daro 82 proc. interneto vartotojų), elektroniniu paštu (78 proc.), internetiniais portalais (71 proc.), interneto forumais ir pokalbių svetainėmis (59 proc.), ieško konkrečios informacijos duomenų bazėse ir infopuslapiuose (56 proc.), naudojasi e. bankininkystės paslaugomis (52 proc.), lankosi socialinių tinklų svetainėse (45 proc.).
Europos Komisijos „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ ataskaitos duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos kontekste užima geras pozicijas pagal tokius rodiklius, kaip fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų (10 Mbps ir didesnio pralaidumo) dalį (41,9 proc.), mobiliojo plačiajuosčio ryšio skverbtį (5,8 proc.), gyventojų, kurie skaito naujienas internete (52 proc.), į internetą talpina savo pačių sukurtą turinį (28 proc.), mokosi internetu organizuojamuose kursuose (8 proc.) dalis. Lietuva yra viena pirmaujančių ES valstybių pagal šalies įmonių aktyvumą naudojantis informacinių technologijų privalumais atspindinčius rodiklius: įmonių, kurios internetu bendrauja su viešojo sektoriaus institucijomis (95 proc.), dalyvauja elektroniniuose viešuosiuose pirkimuose (31,5 proc.), vykdo pardavimus internetu (22 proc.) dalis.
Informacinių technologijų vartojimo mastai itin sparčiai pradėjo augti nuo 2001 m. Tais pačiais metais prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). Nuo 2010 m. prie Susisiekimo ministerijos veikiantis IVPK dalyvauja formuojant valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.
Anot IVPK direktoriaus Valdo Kišono, informacinės visuomenės plėtros procesai iš esmės lemia šiuolaikinės valstybės gyvenimą. „Mūsų strateginis tikslas – savo veiksmais ir pastangomis prisidėti prie informacinės visuomenės, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, procesų. Juk nuo informacinių technologijų sklaidos tiesiogiai priklauso ne tik įvairių ūkio sektorių vystymąsis ir šalies verslo įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose, bet ir kiekvieno mūsų galimybės greičiau, patogiau, efektyviau tvarkyti įvairius asmeninius reikalus, mokytis, dirbti, bendrauti ir pramogauti. Manau, kad per dešimt metų žengėme didžiulį žingsnį į priekį“, – pažymi V. Kišonas.
IVPK dalyvauja formuojant valstybės informacinių ir ryšių technologijų politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą, yra atsakingas už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, skiriamos informacinės visuomenės plėtros projektams, administravimą ir valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamų investicijų projektų derinimą, taip pat dalyvauja kuriant ir įgyvendina valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimą, palaiko ir plėtoja Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemą ir elektroninės valdžios portalą www.epaslaugos.lt, vykdo informacinės visuomenės paslaugų teikimo priežiūrą.
