Šalia visų Japoniją nusiaubusių žemės drebėjimų ir cunamio baisybių nuogąstaujama, kad šie įvykiai galėjo sukelti nemažų geofizinių pokyčių. Šiaurės rytų Honsiu, pagrindinės Japonijos salos, dalys pajudėjo į rytus apie 4 metrus ir smuktelėjo žemyn apie 60 centimetrų. Tuo tarpu Žemės ašis pasislinko apie 16,5 cm, praneša livescience.com.
Kad ir kokie dramatiški būtų šie pokyčiai, pasaulinė Globalaus pozicionavimo sistema (GPS), ekspertų teigimu, nebuvo paveikta Japonijos katastrofos.
„Šiaurinės Honsiu slinktys yra didelės ir reikšmingos, tačiau šis Žemės plutos pasikeitimas yra nesunkiai kompensuojamas“, – teigia Kenas Hudnutas, geofizikas iš Jungtinių Valstijų Geologijos tarnybos.
GPS yra palydovų ir antžeminių stočių tinklas, ir kartu jie nuolat pateikia tikslią buvimo vietos informaciją Žemėje esantiems žmonėms ir objektams.
Nuo to laiko, kai JAV pirmosios 1994-aisiais sukūrė GPS sistemą (kol kas vienintelę užbaigtą), ji tapo svarbia ekonomine priemone su reikalingomis programomis navigacijai, mobiliųjų telefonų veikimui ir žvalgybai.
Nepaisant Žemės ašies korekcijos po žemės drebėjimo aplink mūsų planetą skriejančių palydovų orbitos nebuvo stipriai paveiktos.
Žemės figūrinė ašis yra įsivaizduojama linija, aplink kurią balansuojasi planetos masė. Dėl žemės drebėjimo planeta tapo šiek tiek kompaktiškesnė. Šis Žemės masės pasikeitimas pagreitino planetos sukimąsi, todėl diena dabar yra 1,8 mikrosekundėmis trumpesnė nei prieš drebėjimą, ir planeta sukasi kiek kitaip.
Tačiau pasak NASA Reaktyvinių technologijų laboratorijos mokslininko Richardo Grosso, Žemės ašis per metus keičiasi apie 1 metrą. O tai gerokai daugiau nei pastarųjų drebėjimų poveikis.
„Žemės ašies pasikeitimas dėl drebėjimo buvo apie šešis kartus mažesnis nei jos metinė variacija dėl atmosferinių ir vandenynų masės judėjimų“, – sako Adrianas Borsa, geofizikas iš UNAVCO, geodezijos konsorciumo Boulderio mieste, Kolorado valstijoje. Jo teigimu, GPS sistema tikrai gali atlaikyti tokių gamtinių pokyčių įtaką.
