Kone pusė namuose įrengtų bevielio interneto („Wi-Fi“) tinklų gali būti „nulaužti“ per mažiau nei 5 sekundes, rodo šešiuose Didžiosios Britanijos miestuose atliktas tyrimas.
Tyrimo metu buvo patikrinta per 40 tūkst. namuose įrengtų „Wi-Fi“ tinklų. Nustatyta, jog beveik 20 tūkst. iš jų nebuvo apsaugoti slaptažodžiu, arba naudojo pačią paprasčiausią apsaugos formą, praneša Telegraph.co.uk.
„Etiško įsilaužimo“ eksperimentų metu, tyrėjai kiekviename mieste tikrino „Wi-F“i saugumą, naudodami nemokamą programinę įrangą. Beveik ketvirtadalis (9 tūkst. 249) bevielio ryšio tinklų nebuvo apsaugoti slaptažodžiu, nors, apklausų duomenimis, 82 proc. britų tiki, kad jų tinklas yra saugus.
Tyrime taip pat nustatyta, kad dalis tinklų nėra saugūs, nors jie buvo apsaugoti slaptažodžiu. Kompiuterių specialistams pavyko prisijungti prie jų per kelias sekundes, išbandžius vos kelis dažniausiai naudojamus slaptažodžius. „Šis eksperimentas parodo, kad viskas, ko reikia norint įsilaužti į tinklą, yra nešiojamasis kompiuteris ir nemokama programinė įranga“, – teigė J.Hartas.
Miestų centruose įsikūrusiose kavinėse ir restoranuose kompiuterių specialistai nesunkiai „rinko“ prie „Wi-Fi“ tinklų prisijungusių vartotojų kompiuterių prisijungimo vardus ir slaptažodžius – maždaug po 350 per valandą.
„Šis tyrimas turėtų atmerkti žmonių akis, kaip dauguma mūsų atmestinai žiūri į „Wi-Fi“ tinklų saugumą, nepaisant galimų pavojų“, – teigė kompanijos CPP duomenų saugumo ekspertas Michaelis Lynchas.
„Raginame visus „Wi-Fi“ naudotojus atsiminti, kad bet kokia informacija, sklindanti viešuose tinkluose, programišiams gali būti nesunkiai prieinama. Svarbu likti budriems ir įsitikinti, kad jų naudojamas tinklas yra saugus“, – teigė jis.
„Žmonės įsivaizduoja „hakerius“ kaip organizuotas kriminalines grupuotes, kurios įsilaužimams naudoja įmantrią įrangą. Šis eksperimentas parodo, kad viskas, ko reikia norint įsilaužti į tinklą, yra nešiojamasis kompiuteris ir viešai prieinama nemokama programinė įranga. Augant išmaniųjų telefonų ir „Wi-Fi“ tinklų skaičiui, įsibrovėliams vis lengviau pasiglemžti prisijungimo vardus ir slaptažodžius, ir taip pasiekti žmonių el. paštą, socialinius tinklalapius ar net internetinę bankininkystę“, – teigė tyrimą vykdęs kompiuterių specialistas Jasonas Hartas.
Paieška archyve
