Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, pernai Lietuvoje užblokuota daugiau kaip 13 mln. sukčių skambučių. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – 55 proc. Toks šuolis siejamas su stiprėjančiomis prevencijos priemonėmis, tačiau specialistai pabrėžia – sukčiai nuolat keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pasiekti gyventojus.
„Tai, kad pavyksta užblokuoti vis daugiau sukčiavimo bandymų, nereiškia, jog problema mažėja. Priešingai – sukčiai tampa vis aktyvesni ir nuolat prisitaiko prie naujų saugumo priemonių“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Didelės įtakos išaugusiam užblokuotų skambučių skaičiui turėjo nuo praėjusių metų spalio operatorių pradėtos taikyti papildomos filtravimo priemonės. Jos leidžia apgaulingus skambučius atpažinti ir sustabdyti dar prieš jiems pasiekiant vartotojus.
Daugėja ir apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS). 2025 m. operatoriai užblokavo 5,73 mln. žinučių su nuorodomis į žalingus puslapius – 25 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Jos filtruojamos pagal RRT nustatytus kriterijus, leidžiančius jas aptikti dar prieš pasiekiant vartotojus.
Pusė sukčių skambučių – iš „operatorių“
Nepaisant technologinių priemonių, dalis apgaulingų skambučių ir žinučių vis dar pasiekia gyventojus. Sukčiai nuolat keičia scenarijus, naudojamus numerius ir technologinius sprendimus, siekdami išvilioti asmens duomenis, banko prisijungimus ar paskyrų slaptažodžius. Dažnai jie prisistato telekomunikacijų bendrovių, bankų, investavimo platformų ar net policijos atstovais.
Viena populiariausių sukčiavimo schemų išlieka apsimetimas telekomunikacijų bendrovių darbuotojais. Tokie skambučiai sudaro apie pusę visų atvejų: gyventojams teigiama, kad baigiasi jų paslaugų sutartis, ir raginama ją „pratęsti“, pateikiant asmens duomenis. Kita dažna schema – pranešimai apie neva užblokuotas banko sąskaitas, įtartinus mokėjimus ar „pelningas investicijas“, kuriais siekiama išvilioti gyventojų finansinius duomenis.
„Sukčiai nuolat tobulina savo metodus, todėl vien technologinių sprendimų nepakanka – būtinas ir kritiškas situacijos vertinimas. Svarbu suprasti, kad nė viena institucija ar paslaugų teikėjas telefonu neprašo atskleisti jautrių asmeninių duomenų. Bet koks raginimas tai padaryti skubiai turėtų būti rimtas įspėjamasis signalas pokalbį tiesiog užbaigti“, – pabrėžia J. Šovienė.
Sukčiai nuolat keičia taktikas
RRT duomenimis, 67 proc. apie sukčiavimo bandymus pranešusių gyventojų nurodė, kad sukčiai kreipėsi rusų kalba arba netaisyklinga lietuvių kalba.
Pastaruoju metu plinta nauja sukčiavimo schema – gyventojai pirmiausia išgirsta automatinį pranešimą lietuvių kalba apie tariamą problemą, pavyzdžiui, užblokuotą numerį ar nutraukiamas paslaugas. Nurodoma, kad netrukus susisieks rusakalbis specialistas. Vėliau siūloma pokalbį tęsti susirašinėjimo programėlėse, kur sukčiai bendrauja jau taisyklinga lietuvių kalba, pasitelkdami dirbtinį intelektą.
RRT atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis ypač padaugėjo sukčiavimo skambučių iš užsienio numerių, dažniausiai – su Latvijos kodu +371.
„Augant sukčiavimo agresyvumui ir tikslingumui, svarbu ne tik apsaugoti vartotojus, bet ir išsaugoti jų pasitikėjimą skaitmenine erdve. Tai reiškia bendrą atsakomybę – vartotojai turi išlikti budrūs, o verslas privalo aktyviai rūpintis savo klientų saugumu“, – teigia RRT pirmininkė J. Šovienė.
Gyventojai raginami pranešti apie bet kokius bandymus sukčiauti – tai padeda greičiau užblokuoti apgaulingus skambučius, nuorodas ir apsaugoti kitus vartotojus. Pastebėjus sukčiavimą, apie jį galima pranešti RRT svetainėje.
