Neutrinai yra elementariosios dalelės, kurios beveik nesąveikauja su kita materija ir gali laisvai keliauti praktiškai per bet kokią medžiagą. Jos sukuriamos įvairių energingų kosminių procesų metu, įskaitant branduolines reakcijas žvaigždžių gelmėse. Taigi neutrinai gali suteikti informacijos tiesiai iš žvaigždžių šerdžių, kurių kitaip stebėti neįmanoma.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar mokslininkai pirmą kartą sukūrė išsamų modelį, parodantį, kiek neutrinų turėtų skleisti visos Paukščių Tako žvaigždės ir kiek jų turėtų pasiekti Žemę. Tyrėjai panaudojo detalius žvaigždžių evoliucijos modelius ir „Gaia“ kosminio teleskopo duomenis apie žvaigždžių pasiskirstymą Galaktikoje. Modelis rodo, kas žvaigždės, kurių masė lygi Saulės ar didesnė, esančios plonajame Paukščių Tako diske, gamina didžiąją neutrinų dalį. Daugiausia neutrinų pasiekia Žemę iš regiono apie 5-10 kiloparsekų atstumu; šis intervalas apima ir Galaktikos centrą, kur žvaigždžių koncentracija didžiausia. Ta kryptimi signalas turėtų būti apskritai stipriausias.
Neutrinų energijos svyruoja nuo kelių kiloelektronvoltų iki dešimčių megaelektronvoltų. Palyginimui, regimųjų fotonų energija siekia apie kelis elektronvoltus, elektrono rimties masės energija – 511 kiloelektronvoltų. Mažesnės energijos neutrinai kyla iš šiluminių procesų, o energingesni – iš termobraduolinių reakcijų.
Deja, Galaktinių neutrinų signalą gali būti sunku atskirti nuo Saulės ir užgalaktinių neutrinų, nes jų energijų intervalai panašūs. Visgi šis žemėlapis palengvins neutrinų detektorių darbą ir padidins galimybę paslaptingąsias daleles užfiksuoti. Kadangi neutrinai beveik nesąveikauja su aplinka, bet kokie maži nukrypimai nuo prognozuojamo jų elgesio būtų stipri užuomina apie naujų, nežinomų fizikos dėsnių egzistavimą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Physical Review D“.
