James Webb teleskopas aptiko objektą, kurį mokslininkai pavadino Virgil, stebimą vos 800 milijonų metų praėjus po Didžiojo sprogimo. Pats šis faktas nestebina – dabar jau įprasta rasti galaktikas iš dvigubai jaunesnės Visatos. Tačiau mokslininkus sudomino atrodytų dvejopa objekto prigimtis.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
Stebint regimoje ir ultravioletinėje spektro dalyje, jis atrodo kaip paprasčiausia žvaigždes formuojanti galaktika. Tačiau infraraudonųjų spindulių ruože Virgil pasirodo kaip vienas raudoniausiųjų žinomų objektų tokiu nuotoliu. Jis klasifikuojamas kaip „mažasis raudonasis taškas“ – taip vadinami santykinai nedideli, ypatingai raudoni šaltiniai, kurie atsirado apie 600 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, o praėjus milijardui beveik išnyko. Kas sukelia jų raudonumą ir kur jie dingo – iki šiol neaišku.
Dabar astronomai paskelbė išsamią Virgil analizę, kuri atskleidžia jo tikrąją prigimtį ir padeda suprasti mažųjų raudonųjų taškų savybes.
Naudodami JWST vidutinių infraraudonųjų spindulių instrumentą MIRI, tyrėjai nustatė, kad Virgil centre slypi supermasyvi juodoji skylė, kuri ypatingai sparčiai ryja medžiagą. Karštų dujų skleidžiamą energiją užgožia storų dulkių sluoksnis, todėl regimųjų ir ultravioletinių bangų ruože aktyvusis galaktikos branduolys nematomas.
Juodosios skylės masė – gerokai didesnė, nei turėtų būti pagal galaktikos dydį, bent jau remiantis aplinkinės Visatos sąryšiais. Tokie „permasyvūs“ objektai, neretai aptinkami jaunoje Visatoje, meta iššūkį dabartiniams modeliams, kurie prognozuoja, kad galaktikos ir juodosios skylės auga sinchroniškai.
JWST stebėjimai rodo, kad jaunoje Visatoje juodosios skylės dažnai aplenkdavo savo galaktikas. Virgil atradimas rodo, kad daugybė panašių objektų gali likti nepastebėti, nes daugelis JWST apžvalgų remiasi ilgais stebėjimais artimųjų infraraudonųjų kamera NIRCam, o MIRI laiko stebėjimui skiriama nedaug. Tai reiškia, kad astronomai gali praleisti didelę dulkėmis užgožtų juodųjų skylių populiaciją, kuri galėjo vaidinti svarbų vaidmenį ankstyvoje Visatos istorijoje.
