NASA marsaeigis „Perseverance“ jau daugiau nei penkerius metus keliauja po Raudonosios planetos paviršių. Savo misijoje jis nuolat stebi aplinką ir tyrinėja kiekvieną neįprastą akmenį, kuris patraukia dėmesį. Šį kartą roveris aptiko uolieną, kuri, mokslininkų manymu, gali būti ne iš Marso.
Atradimas padarytas Jezero krateryje, Vernodden vietovėje, kur roveris užfiksavo įspūdingo dydžio akmenį. Jo plotis siekia apie 80 centimetrų, o išvaizda gerokai išsiskiria iš aplinkinių uolienų. NASA mokslininkai jam suteikė pavadinimą „Phippsaksla“.
Pirmieji vaizdai iš roverio kamerų parodė, kad ši uoliena atrodo tarsi svetimkūnis Marso kraštovaizdyje. Kuo daugiau duomenų buvo surinkta, tuo aiškiau tapo, kad akmuo gali būti meteoritas. Dabar tyrėjai mėgina patvirtinti šią intriguojančią prielaidą.
Akmuo, kuris greičiausiai atkeliavo iš kosmoso
„Phippsaksla“ išsiskiria savo sudėtimi, kurią nustatė roverio lazeriai ir jutikliai. Akmuo pasižymi dideliu geležies ir nikelio kiekiu, o tai būdinga ne Marso uolienoms. Tokia sudėtis dažniausiai aptinkama meteorituose, susiformavusiuose iš senovinių asteroidų branduolių.
Geležies ir nikelio meteoritai yra itin reti, palyginti su akmeniniais. Dėl to šis radinys ypač sužavėjo mokslininkus. Nors tokio tipo objektai jau buvo rasti kitose Marso vietose, „Perseverance“ iki šiol nebuvo aptikęs nė vieno.
Kodėl akmuo išsiskiria savo išvaizda?
NASA mokslininkai pirmiausia atkreipė dėmesį į neįprastą akmens formą ir paviršiaus bruožus. „Phippsaksla“ atrodo tarsi apdorotas gamtos jėgų, o jo paviršius lyg išskaptuotas. Jis taip pat stovi aukščiau nei aplinkinės uolienos, todėl aiškiai patraukia akį.
Roverio kameros padarė kelias nuotraukas iš arti ir iš toliau, kad būtų galima įvertinti visą jo struktūrą. Unikali forma tik sustiprino įtarimus, kad akmuo gali būti atkeliavęs iš kosmoso ir atsitrenkęs į Marsą seniai praeityje.
Kaip mokslininkai tiria naująjį radinį?
„Perseverance“ turi pažangią lazerinę įrangą, leidžiančią nustatyti uolienų sudėtį nuotoliniu būdu. Lazeris nušlifuoja mikroskopinį paviršiaus sluoksnį, o jutikliai išmatuoja šviesos pokyčius. Tai suteikia tikslius duomenis apie akmens chemines savybes.
Šiuo metu tyrėjai analizuoja surinktą informaciją, kad patvirtintų, ar „Phippsaksla“ tikrai yra meteoritas. Jei bus nuspręsta, kad jis vertas grąžinimo į Žemę, roveris gali paimti mėginius ir paruošti juos ateities misijai. Tačiau jų parsigabenimui reikės kito kosminio aparato.
Ką šis atradimas reiškia misijai?
„Perseverance“ nuo 2021 metų įveikė didelius atstumus ir atliko gausybę vertingų tyrimų. Jis rado įrodymų, kad Marse kadaise galėjo egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos. Taip pat apžiūrėjo senovinius ežerų dugnus ir unikalius Marso paviršiaus darinius.
Naujas akmens radinys yra dar vienas žingsnis siekiant suprasti Marso istoriją. Jei „Phippsaksla“ tikrai atkeliavo iš kosmoso, jis gali suteikti informacijos apie Saulės sistemos formavimąsi. Todėl misija toliau tęsiasi be numatytos pabaigos, tikintis naujų atradimų.
