Molis Žemėje formuojasi ten, kur yra vandens. Kitose Visatos vietose – taip pat, todėl molingi mineralai Marse yra vienas iš įrodymų, kad praeityje ten buvo skysto vandens telkinių. Žemėje molio mineralai, turtingi aliuminiu, formuojasi dviem pagrindiniais būdais: kai uolienas skalauja šiltas vanduo arba lyjant lietui. Abiem atvejais mineralų sudėtis kinta, nes vanduo išplauna dalį mineralų, o kiti susikoncentruoja, bet procesas trunka milijonus metų.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Marsas irgi pasižymi gausiais aliuminiu turtingais molio mineralais, paplitusiais visame senoviniame paviršiuje, tačiau kol kas nebuvo aišku, kuris formavimosi mechanizmas ten dominavo. Dabar mokslininkai, išnagrinėję Perseverance marsaegio „SuperCam“ ir „Mastcam-Z“ instrumentais surinktus duomenis apie šviesios spalvos uolienas Jezero krateryje, nustatė, kad šios uolienos greičiausiai susiformavo per ilgalaikį lietaus sukeltą dūlėjimą, esant klimatui, panašiam į Žemės tropikus.
Šviesūs taškai rausvai oranžiniame Marso paviršiuje identifikuoti kaip kaolinito – aliuminio oksido silikato – molio mineralų granulės. Jų dydis svyruoja nuo smulkių akmenėlių iki kelių dešimčių centimetrų riedulių. Šių uolienų sudėtyje yra – 30-45 procentai aliuminio oksido (Al₂O₃), taip pat gausu titano, bet beveik nėra geležies ir magnio. Tokia sandara nesutampa su šilto vandens paliekamų nuosėdų sudėtimi.
Palyginę Marso uolienų spektrus su panašiais mėginiais iš San Diego Kalifornijoje ir kelių regionų pietinėje Afrikoje, tyrėjai nustatė, kad jos panašios į Žemėje randamus išbalintus paleodirvožemius. Šie susidarė per ypatingai drėgnus laikotarpius praeityje, kai Žemėje vyravo šiltas klimatas ir gausūs lietūs. Kaolinitas Žemėje dažniausiai randamas atogrąžų miškų regionuose, kur per milijonus metų krituliai nuolatos plauna uolienas ir išskalauja visus kitus mineralus, palikdami tik aliuminio junginius.
Kaolinito fragmentų kilmė Jezero krateryje lieka paslaptis, mat aplink nėra jokių didesnių uolienų atodangų, iš kurių jie galėtų kilti. Tiesa, kitose Marso vietose palydoviniai stebėjimai rodo dideles kaolinito sankaupas. Greičiausiai šiuos riedulius į kraterį atnešė upė, kuri formavo deltą, arba jie buvo išmėtyti asteroido smūgio metu.
Šie radiniai rodo, kad Marso klimatas prieš kelis milijardus metų bent kurį laiką buvo labai šiltas ir drėgnas, o tai būtų tinkama aplinka gyvybei.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Communications Earth & Environment“.
