Magnetinio lauko veikiama konvekcija – karštos plazmos judėjimas aukštyn ir šaltos leidimasis – Saulės paviršiuje sukuria granules, generuoja magnetinį lauką ir sukelia įvairiausius aktyvumo pasireiškimus, tokius kaip dėmės ir žybsniai. Daugiau nei pusšimtį metų trunkantys gana detalūs stebėjimai leido susidaryti neblogą vaizdą apie proceso eigą arti Saulės pusiaujo ir vidurinėse plokštumose, tačiau kas vyksta prie ašigalių, žinome menkai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Taip yra dėl to, kad ašigalius sunku stebėti tiek iš Žemės, tiek iš ekliptikos plokštumos, kurioje skrieja visos planetos. Mūsų paleisti zondai irgi dažniausiai skrieja arti ekliptikos plokštumos, nes taip tiesiog paprasčiau. Europos kosmoso agentūros zondas „Solar Orbiter“ buvo sukurtas su kitokia užduotimi: kovo mėnesį jis atliko manevrą arti Veneros ir paliko ekliptikos plokštumą, o dabar skrieja pasviręs 17 laipsnių kampu į ją. Nors toli gražu ne 90 laipsnių, tokio pakilimo irgi užtenka, kad būtų galima daug geriau įžiūrėti Saulės ašigaliuose vykstančius procesus.
Naujame tyrime pristatomi pirmieji šių stebėjimų analizės rezultatai. Patvirtinta, kad Saulės paviršiaus supergranulės – karštos plazmos burbulai, ribojami šaltesnių grimztančių srovių – prie ašigalių yra panašaus dydžio, kaip arti pusiaujo, maždaug 20-40 tūkstančių kilometrų skersmens. Magnetinio lauko struktūros migruoja ašigalių link vidutiniu 10-20 m/s greičiu. Šis greitis taip pat panašus į stebimą arti ašigalių, o tai yra netikėta, nes įvairūs modeliai prognozuoja, kad artėjant prie ašigalių greitis turėtų mažėti.
Šie rezultatai verčia permąstyti dabartinį supratimą apie magnetinių laukų ir konvekcijos sąveiką arti Saulės ašigalių, o tai labai svarbu siekiant geriau suprasti Saulės aktyvumo ciklą. Pastarasis yra maždaug 11 metų laikotarpis, per kurį Saulės magnetinis laukas apsiverčia, o aktyvumo lygis išauga ir nuslopsta. Magnetinio lauko judėjimas ašigalių link yra svarbi ciklo dalis, nes prie ašigalių susikaupęs magnetinis laukas gali lemti sekančio ciklo stiprumą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.
