Dirbtinis intelektas (DI) šiandien vis labiau įsitvirtina kasdienybėje, nuo verslo sprendimų priėmimo iki pramogų sektoriaus. Tačiau kartu su technologijų pažanga kyla ir rimtų iššūkių. Naujausias Charles Darvin universiteto tyrimas atkreipia dėmesį į pavojus žmogaus orumui bei teisių apsaugai.
Asociatyvi nuotr.
Pagrindinė tyrimo autorė, teisės mokslininkė Maria Randazas, teigia, kad DI plėtra vyksta taip greitai, jog teisinės bei etinės sistemos nespėja prisitaikyti. Tai kelia grėsmę demokratinėms vertybėms ir sustiprina jau egzistuojančią socialinę nelygybę.
Ši problema ypač ryški dėl vadinamojo „juodosios dėžės“ fenomeno, tai situacijos, kai algoritmų veikimo principai yra nesuprantami net jų kūrėjams. Tokiu būdu žmonėms sunku suprasti, ar jų teisės buvo pažeistos, o dar sunkiau įrodyti pažeidimus ir siekti teisingumo.
DI ribotumai
M. Randazas pabrėžia, kad dirbtinis intelektas iš tiesų nėra „intelektualus“ žmogiškąja prasme. Nors tai didžiulis inžinerinis pasiekimas, DI neturi jokio supratimo apie savo veiksmus. Jis neturi atminties, empatijos, sąmonės ar išminties, tik gebėjimą atpažinti modelius.
Tokiu būdu DI sprendimai gali atrodyti racionalūs, tačiau jie nėra pagrįsti nei moraliniais, nei žmogiškaisiais principais. Tai reiškia, kad žmogus tampa pavaldus sistemai, kuri veikia automatiškai, nesuvokdama nei savo rezultatų, nei jų pasekmių žmonėms.
Tokios technologijos, nevaldant tinkamai, gali ne tik sustiprinti diskriminaciją, bet ir pakenkti pamatinėms laisvėms, tai privatumui, autonomijai ar intelektinės nuosavybės apsaugai.
Skirtingi pasaulio požiūriai
Šiuo metu trys didžiausios pasaulio galios vysto skirtingus DI valdymo modelius. Jungtinės Valstijos remiasi rinkos principais, leisdamos technologijų milžinams patiems formuoti sektoriaus kryptį. Kinija renkasi valstybės kontroliuojamą modelį, siekdama DI panaudoti valdžios tikslams. Europos Sąjunga, priešingai, akcentuoja žmogų ir siekia kurti „žmogaus centrines“ taisykles.
M. Randazas teigimu, būtent ES modelis yra artimiausias žmogaus orumo apsaugai. Tačiau pavienių regionų pastangų neužtenka, tai būtinas pasaulinis sutarimas. Be bendro įsipareigojimo DI plėtrą grįsti žmogiškosiomis vertybėmis, technologijos rizikuoja tapti priemone, mažinančia žmogaus reikšmę.
Pagarba žmogaus orumui
Mokslininkė pabrėžia, kad ateities technologijų kryptis priklausys nuo to, ar žmonija gebės išsaugoti žmogiškąsias vertybes, tai gebėjimą rinktis, jausti, rūpintis, būti empatiška. Jei DI vystymas nesirems šiomis savybėmis, žmonės bus redukuoti iki paprastų duomenų taškų.
„Žmonija neturi būti laikoma tik priemone tikslui pasiekti“, – įspėja M. Randazas. Pasak jos, būtina kurti teisinius ir etinius rėmus, kurie užtikrintų, kad DI iš tiesų tarnautų žmogui, o ne priešingai.
Kontrolės svarba
Dirbtinis intelektas šiandien yra technologinis proveržis, galintis iš esmės pakeisti gyvenimą. Tačiau kartu jis kelia rimtų grėsmių, jei nebus tinkamai reguliuojamas. Skaidrumo trūkumas, sprendimų nepaaiškinamumas ir žmogaus teisių ignoravimas gali pakenkti orumui ir demokratijai.
Pasauliui būtina vieninga strategija, kuri užtikrintų, kad DI vystymasis būtų suderintas su žmogiškosiomis vertybėmis. Tik tuomet ši technologija galės būti laikoma tikru progresu, o ne pavojumi žmogaus ateičiai.
