Mokslininkai nustatė, kad piktybiniai balso klosčių pažeidimai gali turėti subtilų poveikį žmogaus balso skambesiui, ir šis pokytis gali būti aptiktas gerokai anksčiau, nei tai leidžia dabartiniai diagnostikos metodai. Skirtumo žmogaus ausis nepastebėtų, tačiau mašininio mokymosi algoritmai geba jį atpažinti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokslininkai nustatė, kad piktybiniai balso klosčių pažeidimai gali turėti subtilų poveikį žmogaus balso skambesiui, ir šis pokytis gali būti aptiktas gerokai anksčiau, nei tai leidžia dabartiniai diagnostikos metodai. Skirtumo žmogaus ausis nepastebėtų, tačiau mašininio mokymosi algoritmai geba jį atpažinti.
Gerklų, dar vadinamų balso dėžute, vėžys yra reta, bet pavojinga liga. 2021 metais visame pasaulyje diagnozuota apie 1,1 milijono šio vėžio atvejų, o maždaug 100 tūkstančių žmonių nuo jo mirė. Šiuo metu diagnozė paprastai nustatoma naudojant invazines procedūras, tokias kaip vaizdinė nosies endoskopija ar biopsija, kurias atlieka tik patyrę specialistai.
Tyrėjai svarsto, kad skaitmeninės patikros priemonės, galinčios aptikti ankstyvus gerklų vėžio požymius iš balso įrašų, padėtų šeimos gydytojams ar kitiems ne specialistams greičiau atpažinti rizikos pacientus. Tai leistų anksčiau siųsti juos išsamiems tyrimams ir padidintų tikimybę, kad gydymas bus pradėtas laiku.
Mokslininkų komanda iš Oregono sveikatos ir mokslo universiteto bei Portlando valstybinio universiteto analizavo 12 523 balso įrašus, kuriuos pateikė 306 dalyviai iš Šiaurės Amerikos. Tyrimas parodė, kad vyrų balse galima nustatyti specifinius požymius, rodančius balso klosčių pažeidimus, tiek gerybinius, tiek piktybinius.
Pagrindinis atradimas yra harmonikos ir triukšmo santykis
Vienas svarbiausių rodiklių buvo harmonikos ir triukšmo santykis, tai balso tono ir foninio garso santykis. Šis parametras padėjo atskirti vyrus, turinčius vėžį, gerybinius pažeidimus arba kitus balso sutrikimus.
Vis dėlto tyrėjams nepavyko rasti statistiškai reikšmingų požymių, pagal kuriuos būtų galima patikimai identifikuoti moterų balso pokyčius. Pasak specialistų, didesnės ir įvairesnės duomenų bazės ateityje galėtų pagerinti rezultatus moterų atveju.
Kitas žingsnis yra dirbtinio intelekto įrankis
Klinikinės informatikos specialistas Filipas Dženkinsas iš Oregono sveikatos ir mokslo universiteto aiškina, kad norint sukurti veikiantį dirbtinio intelekto įrankį, reikėtų apmokyti modelius naudojant dar didesnį balso įrašų kiekį, kuriuos patikrintų specialistai. Po to sistemą reikėtų išbandyti ir užtikrinti, kad ji vienodai tiksliai veiktų tiek vyrams, tiek moterims.
Jis pažymi, kad balso analizės technologijos jau pradėtos bandomai taikyti sveikatos priežiūros srityje. Remiantis dabartiniais atradimais, manoma, jog surinkus pakankamai duomenų ir atlikus klinikinius patvirtinimus, įrankiai, galintys aptikti balso klosčių pažeidimus, galėtų būti pradėti bandomai naudoti per artimiausius porą metų.
Potenciali nauda sveikatai
Ankstyvas vėžio aptikimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę. Jei tokios sistemos pasiteisintų, jos galėtų tapti nebrangia, greita ir lengvai prieinama diagnostikos priemone, kurią būtų galima naudoti net nuotoliniu būdu. Tai ypač svarbu regionuose, kur specialistų pagalba sunkiai pasiekiama.
Nors ši technologija dar tik vystoma ir turi būti patikrinta didesniais mastais, ji rodo, kaip dirbtinis intelektas gali padėti medicinoje, ne tik gydant, bet ir anksti nustatant ligas, kai galimybės pasveikti yra didžiausios.
