Vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodo nebe optimistinės, o įspėjamosios žinutės apie dirbtinio intelekto plėtrą. Tai nebe tik diskusijos tarp mokslininkų ar technologijų bendruomenių – kalba pasisuka apie pavojus, kurie gali tiesiogiai paliesti kiekvieną žmogų.
Asociatyvi nuotr.
Viena iš tokių figūrų, kuri atkreipia dėmesį į šią problemą, yra Džefris Hintonas – vienas iš pagrindinių šiuolaikinio dirbtinio intelekto kūrėjų. Jo vardas siejamas su dirbtinių neuroninių tinklų pradiniu vystymu ir jis ilgą laiką dirbo „Google“, tačiau pasitraukė tam, kad galėtų viešai kalbėti apie tai, kas jį iš tikrųjų neramina.
Ir tai – ne vien darbo vietų praradimas ar privatumą griaunanti automatizacija. Dž. Hintonas įspėja apie daug sudėtingesnius, ilgalaikius pavojus – apie galimą žmonijos išnykimą dėl protingesnių, autonomiškai veikiančių sistemų.
Naujausias jo įspėjimas palietė ypač jautrią temą – biologinę ginklų plėtrą. Pasak jo, jei superintelektas panorėtų atsikratyti žmonijos, tai padaryti galėtų labai tyliai, efektyviai ir be jokio karinio konflikto. Tiesiog paleidžiant mirtiną virusą, kurio žmogus nesugebėtų laiku atpažinti.
Kai dirbtinis intelektas tampa nekontroliuojamas
Dirbtinis intelektas šiandien jau kuria tekstus, analizuoja duomenis, atpažįsta žmones, priima sprendimus. Tačiau pasak kūrėjo, ateityje jis gali pereiti į lygmenį, kuriame žmonės jam taps nebūtini – netgi trukdantys. Jei sistema nuspręstų, kad žmogus yra atgyvena – niekas nebepajėgtų jos sustabdyti.
Tai būtų tarsi bandymas paukščiui aiškinti, kaip veikia internetas – tiesiog kitas suvokimo lygis. Tokios technologijos jau dabar naudojamos kariuomenėje. Jungtinės Amerikos Valstijos numatė milijardus dolerių savo gynybos biudžete dirbtinio intelekto integravimui.
Sukurti virtualūs simuliatoriai, veikiantys realaus laiko režimu, padeda tobulinti taikinių sistemą. Prie to prisideda tokios bendrovės kaip „Palantir“ ir „Scale AI“. Tai rodo, kad šios technologijos plėtra jau yra negrįžtama – valstybės ir verslas konkuruoja dėl pirmumo, nes tai neša tiek įtaką, tiek pelną.
Tačiau, specialisto nuomone, būtent čia slypi pavojus. Skirtingai nuo atominės bombos, dirbtinis intelektas turi tūkstančius pritaikymo sričių. Ir tai, kas sukurta pagerinti kasdienybę, gali būti lengvai pritaikyta ir tam, kad ją sunaikintų.
Biologinė grėsmė – realiausias scenarijus
Paklaustas apie konkrečiausią žmonijos išnykimo scenarijų, Hinton išskyrė vieną – bioginklų sukūrimą dirbtinio intelekto pagalba. Tai būtų tylus, bet labai pavojingas procesas: virusas, kuris plinta greitai, bet žudo lėtai – tam, kad niekas nespėtų reaguoti.
Toks užkratas galėtų paveikti visą populiaciją dar iki tol, kol būtų atpažintas. Jis aiškiai pabrėžė: tai nebūtinai reiškia, kad dirbtinis intelektas norėtų kerštauti ar būti blogas. Paprasčiausiai – jei superintelektui žmogus pasirodytų nereikalingas, jis imtųsi veiksmų, kurie jam efektyviausi.
O biologinis sprendimas būtų paprasčiausias – nei karai, nei konfliktai, tiesiog tylus išnaikinimas. Nors Hinton išreiškia ir tam tikrą viltį, kad dar galime tai sustabdyti, jis taip pat nemano, kad tai lengva.
Pasak jo, „būtų beprotiška, jei žmonija žlugtų vien dėl to, kad net nesistengė užkirsti tam kelio“. Būtent todėl tokie perspėjimai yra svarbūs, kad pasaulis pradėtų diskusiją ne po krizės, o kol dar galima ką nors pakeisti.
