Jupiterio ašigalius dengia nuolatinė migla. Tačiau ji nėra visą laiką vienoda – kartkartėmis ten atsiranda ir pranyksta tamsesni ovalai. Tiesa, jie matomi tik ultravioletinių spindulių ruože, o tamsumas reiškia, kad jie sugeria daugiau UV spindulių, nei likęs rūkas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar mokslininkai pirmą kartą nuodugniai išnagrinėjo ovalų atsiradimą ir savybes ir nustatė, kad juos sukuria planetos magnetinio lauko ir atmosferos sąveika. Pasitelkę 26 Jupiterio nuotraukas, darytas „Hubble“ teleskopu tarp 1994 ir 2022 metų, tyrėjai tamsius ovalus arti pietų ašigalio aptiko pusėje jų, o šiaurinėje pusėje – tik kas aštuntoje.
Ovalai yra anticiklonai, t.y. jų viduryje slėgis aukštas, ir sukasi greičiau, nei aplinkinė migla. Tamsūs jie gali būti dėl dviejų priežasčių: arba juose miglos koncentracija 20-50 kartų aukštesnė, nei aplink, arba migla ten pakilusi daug aukščiau, nei aplinkui. Ovalai visą laiką išlieka tose platumose, kur formuojasi ir pašvaistės, t.y. ten, kur Jupiterio magnetosfera kerta atmosferą. Tai leidžia spręsti, kad ir ovalus sukuria magnetinio lauko sąveika su atmosfera. Magnetinis laukas, sąveikaudamas su aukščiau esančia planetos jonosfera, sukelia trintį, kuri įkaitina atmosferą ir paskatina jos sukimąsi. Toks paaiškinimas gerai dera ir su anksčiau aptiktu reiškiniu, kad ovalai yra šiltesni infraraudonųjų spindulių ruože, t.y. tose vietose atmosfera lokaliai šildoma.
Šie atradimai padės geriau suprasti planetų magnetosferų ir atmosferų sąveiką, o tai, savo ruožtu, leis geriau prognozuoti magnetinius reiškinius ir Žemės atmosferoje.
