Paleidus į orbitą dirbtinį palydovą, jo valdymas atliekamas iš specialaus Kosminių skrydžių valdymo centro. Kaip galėtų atrodyti toks centras, turbūt nesunku įsivaizduoti – daugybė displėjų, operatorių darbo vietos, signaliniai indikatoriai. Kažkas tokio, ką galima išvysti kiekviename fantastiniame filme. Tad galit įsivaizduoti, kaip keistai turėjo nuskambėti rusų mokslininkų pranešimas, jog jie sukūrė palydovą, valdomą iš vieno nešiojamo kompiuterio per mobilųjį ryšį...
Tačiau būtent taip ir yra – į šį minimizuoto valdymo palydovą įdiegta daug nanotechnologinių sprendimų, todėl jis dar vadinamas nanopalydovu.
Pritaikytas standartinis valdymo principas SMS žinutėmis – palydovas turi priskirtą unikalų numerį, į kurį „skambina“ prie nešiojamo kompiuterio prijungtas telefonas. Tik šiuo atveju perduodamas ne balso signalas, o SMS žinutė, kurioje užkoduota valdymo informacija. Tiesa, ryšį su nanopalydovų galės užmegzti tik palydovinio ryšio telefonai, besijungiantys per GlobalStar tinklą. Visgi SMS žinutės nėra vienintelis galimas nanopalydovo valdymo būdas – užmegzti komunikacijas galima ir tiesiogiai per internetą bei ultratrumpųjų bangų siųstuvus. Kaip prisijungti prie palydovo per internetą, mokslininkai nedetalizavo. Galbūt per anksti nenorėjo sužadinti hakerių smalsumo...
Besidomintys elektronika ar nuotoliniu duomenų perdavimo galimybėmis iš karto galės pasakyti, jog toks valdymo realizavimas yra stulbinantis. Vien dėl to, jog SMS žinutėmis išsiunčiamas labai nedidelis informacijos kiekis. SMS valdymas tinka tik nedidelės informacijos perdavimo sistemose, o valdant palydovą tenka nuolat tikrinti įvairių jutiklių duomenis, siųsti korekcinius valdymo signalus. Vadinasi, nanopalydovai sugeba labai daug sprendimų priimti savarankiškai, o panaudotos nanotechnologijos leidžia labai stipriai minimizuoti priimamos ir perduodamos informacijos kiekį.
Nežiūrint palengvinto valdymo, patiems mokslininkams labiausiai imponuoja naujojo palydovo gabaritai. „Savaime suprantama, jog 5 kg sveriančio nanopalydovo išlaikymas orbitoje bus žymiai pigesnis, nei „normalaus“, apie toną sveriančio palydovo“, - kalbėjo instituto atstovas spaudai. Tokie maži palydovai naudingi ir mokslo atžvilgiu. „Nanopalydovą galima sukonstruoti per metus. Jį galima paleisti į orbitą, gauti reikiamus matavimų rezultatus ir pagal juos projektuoti „normalių“ gabaritų palydovus“, - apie pritaikymo galimybes kalbėjo instituto atstovas spaudai. Manoma, jog tokie nanopalydovai labai efektyviai bus pritaikomi jonosferos tyrimams.
Šiuo metu institutas projektuoja specialų „nanopalydovą-inspektorių“, kuris galės sekti kitų kosminių aparatų techninę būklę. „Nanopalydovas-inspektorius“ padės aptarnauti orbitoje esančius kosminius aparatus ir nustatyti gedimų priežastis iki konkretaus bloko. Tokie specializuoti nanopalydovai į orbitą turėtų būti paleisti 2008-2009 metais.
