Vienas pagrindinių kol kas neatsakytų klausimų apie Mėnulį – radikalus skirtumas tarp artimosios (mums matomos) ir tolimosios pusės paviršiaus.
Į mus atsukta Mėnulio pusė kupina „jūrų“ – žemumų, kurias dengia tamsios bazaltinės uolienos, paliktos kadaise išsiliejusios lavos. Tuo tarpu tolimojoje pusėje „jūrų“ beveik nėra, taigi ir vulkanizmo ten beveik nebuvo. Šios asimetrijos priežasčių ieškoti padės gegužės pradžioje išskridusi Kinijos misija „Chang'e-6“, kuri nusileis tolimojoje Mėnulio pusėje, netoli pietų ašigalio, paims iki dviejų kilogramų mėginių ir pargabens juos į Žemę.
Mėnulis / NASA / E. Wright iliustracija
Naujame tyrime nagrinėjama, kuri vieta būtų geriausia mėginių ėmimui ir analizuojama vulkanizmo istorija numatytos nusileidimo vietos regione. Toji vieta – „Apollo“ baseinas, kuris yra 537 kilometrų skersmens krateris, o jo paviršių dengia daugybė mažesnių, jaunesnių kraterių – tai rodo, kad pats „Apollo“ yra labai senas.
Paviršiaus uolienų atspindžio spektrai bei gravitacinio lauko matavimai leidžia nustatyti Mėnulio plutos storį bei sandarą. Išanalizavę šiuos duomenis mokslininkai nustatė, kad vulkanizmas Apollo regione vyko prieš 4–1,8 milijardo metų. Du didžiausi lavos išsiliejimai įvyko prieš 3,35 ir 3,07 milijardo metų. Jie labai skirtingi: pirmąjį sudarė mažai (apie 3,2 proc.) titano turinti lava, kuri pasklido visame baseine, o antrąjį – dvigubai titanu turtingesnė medžiaga, tačiau ji pasklido tik rytinėje pusėje ir toldama nuo išsiliejimo centro plonėjo. Taigi būtent rytinė pusė yra tinkamesnė mėginių ėmimo vieta: ten būtų galima pasiekti tiek titanu gausius, tiek skurdžius lavos bazaltų mėginius, o taip pat ir po jais plytinčias ankstesnes uolienas.
Kitas svarbus atradimas – vulkanizmo požymiai labiausiai matomi ten, kur pluta plonesnė. Ploniausios plutos regionuose matyti lavos išsiliejimų pėdsakai, vidutinio storio pluta daug kur suskilinėjusi dėl magmos judėjimo negiliai po paviršiumi, o storiausia pluta praktiškai nesujaukta. Tai patvirtina ankstesnius įtarimus, kad vulkanizmas Mėnulyje glaudžiai susijęs su plutos storiu. Tad atsakymas į klausimą apie Mėnulio vulkanizmo asimetriją sutampa su atsakymu į klausimą apie Mėnulio plutos storio skirtumus.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Earth and Planetary Science Letters“.
