Elektronika.lt
 2025 m. liepos 31 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 31 d. 14:09
Kaip naudoti dvikalbę „iOS 18“ klaviatūrą
Liepos 31 d. 14:05
Infarkto atveju svarbi kiekviena minutė: diegiama nauja sistema, kuri padės suteikti pagalbą laiku
Liepos 31 d. 11:27
Paauglių sprendimai keis „Instagram“: ką reikia žinoti tėvams?
Liepos 31 d. 08:41
„Renault Master“ furgonas nuo šiol bus tinkamas ir gyventi
Liepos 30 d. 20:51
Pacientų laukia perversmas medicinoje: nauja technologija leis įkrauti širdies implantus be operacijos
Liepos 30 d. 17:51
Žodžių užkulisiai: kaip DI paverčia emocijas verslo įžvalgomis
Liepos 30 d. 14:15
Miške senka telefono baterija? Patarė, ką daryti, kad neliktumėte be ryšio
Liepos 30 d. 11:43
Neuromokslo atradimai – naujas tyrimas pagilina supratimą, kaip veikia smegenys net tada, kai ilsisi
Liepos 30 d. 08:16
Ar įmanoma atsinaujinti elektroniką neištuštinant sąskaitos?
Liepos 29 d. 20:34
Automobilis ar meno kūrinys? „Bentley“ elektromobilis keliaujantiems kitaip
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Naujas Lietuvos mokslininkų sukurtas vėjo turbinų sparnų perdirbimo metodas – žingsnis visiškai žalios vėjo energijos link

Publikuota: 2024-05-19 19:35
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Nors vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių energijos šaltinių pasaulyje, vėjo turbinų sparnų atliekos tampa itin opia problema. Tai neleidžia šios energijos rūšies laikyti visiškai draugiška aplinkai. Spręsdami šį iššūkį, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai pasiūlė inovatyvų vėjo malūnų sparnų perdirbimo sprendimą – pirolizę.

Tautvydo Levinsko nuotr.
Tautvydo Levinsko nuotr.

Vėjo turbinos atlieka svarbų vaidmenį, išgaunant atsinaujinančiąją energiją. Sudaryti iš kompozicinių medžiagų, pavyzdžiui, stiklo ar anglies pluošto sluoksnių, sustiprintų epoksidine ar poliesterio derva, vėjo turbinų sparnai yra tvirti, lengvi ir stabilūs. Tačiau pasibaigus jų galiojimui (vėjo turbinų sparnai tarnauja 20–25 metus), šios medžiagos perdirbimo procesą ypač apsunkina.

Dar prieš kelerius metus vėjo turbinų sparnų buvo beveik neįmanoma perdirbti. Be to, įprastiniai jų utilizavimo būdai, pavyzdžiui, išvežimas į sąvartyną, kelia pavojų aplinkai. Daugeliui šalių uždraudus kompozicines medžiagas sąvartynuose, panaudotų vėjo turbinų sparnų perdirbimas tampa iššūkiu, kurį bando išspręsti viso pasaulio mokslininkai.

Panaudotus vėjo malūnų sparnus tyrimams suteikė Danijos įmonė

2022 metais KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) mokslininkas Samy Yousef bei jo vadovauja tyrėjų komanda atliko eksperimentų seriją, siekdami atrasti efektyvų vėjo malūnų sparnų perdirbimo būdą.

Pirolizės būdu, naudodami specialų katalizatorių, Lietuvos mokslininkai siekė suskaidyti vėjo turbinų sparnų kompozicines medžiagas, pavyzdžiui, stiklo pluoštu sustiprintą plastiką. Taip mokslininkai siekė atskirti vertingus komponentus tinkamus pakartotiniam naudojimui, o senas kompozicines medžiagas perdirbti į naudingą energiją.

Pirmieji eksperimentai suteikė vertingų žinių apie pirolizės naudojimą perdirbimo procesui. Tačiau kad būtų galima tęsti tyrimus ir nustatyti realų tokio proceso rezultatą, mokslininkams buvo reikalingas tikras, vėjo energijai išgauti jau nebetinkamas, vėjo turbinos sparnas.

S. Yousef džiaugiasi, jog vis dėlto įrenginius gauti pavyko: „Mūsų naujuose tyrimuose tyrimuose eksperimentai atliekami su tikrais vėjo turbinų sparnais, todėl buvo galima nustatyti galutinių produktų išeigą ir sudėtį“.

Naudotus sparnus tyrėjams suteikė Danijos įmonė „European Energy“. Atlikus kelių vėjo malūnų sparnų analizę pasirodė, kad Baltijos regione jų gamybai naudojamos poliesterinės dervos, o ne epoksidinės.

Perdirbami malūnų sparnai išskiria toksiškas medžiagas

Pasak, S. Yousef, stirenas – pagrindinė poliesterio dervos sudedamoji medžiaga – labai pavojinga aplinkai ir sveikatai.

„Stirenui patekus į sąvartyną, jis tampa labai toksišku žmonėms ir gali sukelti plaučių vėžį. Be to, taip gali būti užteršiamas dirvožemis ir požeminis vanduo“, – aiškina KTU mokslininkas.

Siekdama išspręsti šią problemą, Lietuvos mokslininkų grupė, naudodama pirolizės reaktorių, sėkmingai išskyrė stireną iš vėjo turbinos sparnų alyvos pavidalu.

„Pagrindinis tyrimo tikslas buvo rasti būdą, kaip iš senų vėjo turbinų sparnų išgauti anglies pluoštą ir dervą, kuriuos sunku utilizuoti dėl juose esančių toksiškų ir biologiškai neskaidomų medžiagų“, – sako S. Yousef.

Jis priduria, kad oksidacijos būdu išgautą anglies ir stiklo pluoštą galima naudoti kaip tvarų užpildą kompozicinių medžiagų mechaninėms savybėms pagerinti.

Mokslininkai taip pat atliko turbinų sparnų apdorojimo pirolizės procesu poveikio aplinkai skaičiavimus. S. Yousef komanda nustatė, kad lyginant panaudotų vėjo malūnų sparnų pirolizės ir jų šalinimo sąvartynuose aplinkosauginį poveikį, pirolizė turi didelį aplinkosauginį potencialą, ypač vertinant visuotinio atšilimo, stratosferos ozono sluoksnio nykimo ir iškastinių bei mineralinių išteklių trūkumo atžvigliu.

„Rezultatai atskleidė įvairių aplinkosaugos rodiklių pagerėjimą, kuris svyruoja nuo 43 iki 51 procento. Tai – didelis pasiekimas“, – džiaugiasi KTU mokslininkas.

Tačiau S. Yousef pabrėžia, kad pasiūlytoji vėjo malūnų sparnų perdirbimo strategija vis dar kelia tam tikrų iššūkių, susijusių su vėlesniais medžiagų apdorojimo procesais.

„Šias problemas reikia atidžiai spręsti ir tik tada bus galima vystyti tolimesnę išradimo eigą“, – sako jis.

Straipsnis „Recovery of energy and carbon fibre from wind turbine blades waste (carbon fibre/unsaturated polyester resin) using pyrolysis process and its life-cycle assessment“ paskelbtas žurnale „Environmental Research 2024“ ir jį galima rasti čia.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Pabuvę virtualiame miške žmonės jautėsi geriau nei prieš tai

Ar įmanoma patirti gamtos poveikį net neišėjus iš namų? Naujas tyrimas rodo, kad virtuali miško aplinka gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir stiprinti atmintį, ypač ten, kur gamta sunkiai pasiekiama.

NASA zondas aptiko nematomą Saulės skydą: paaiškėjo, kodėl protonai įkaista labiau nei elektronai

Mokslininkai jau daugelį metų bando išspręsti keistą Saulės fenomeną. Jos išorinė atmosfera, vadinama vainiku, yra daug kartų karštesnė nei žvaigždės paviršius. Atsakymo į šią mįslę mokslininkai ėmė ieškoti naudodamiesi NASA zondo „Parker Solar Probe“ duomenimis.

Mokslininkai prabilo apie šimtus nematomų galaktikų aplink mus: slepiasi tai, ko bijo net ir NASA

Astronomijos pasaulyje vėl atsiveria naujos perspektyvos. Nauji mokslininkų skaičiavimai rodo, kad mūsų galaktika, vadinama Paukščių Taku, gali būti apsupta daugybės mažų, iki šiol nepastebėtų palydovinių galaktikų.

2025 m. liepa
2025-07-28 10:35
Saulės burės kosminių orų prognozėms
2025-07-27 21:17
Mėnulio bazė krateryje su regolito kupolu
2025-07-27 06:27
Stebinantis mokslininkų eksperimentas kosmose: aiškinasi, ar popierinis lėktuvas gali nuskristi iki Žemės
2025-07-26 07:24
Daugelį žmonių elektromobiliai vemt verčia, ir mokslininkai rado tam paaiškinimą
2025-07-23 10:11
Didelės pamušto asteroido skeveldros
2025-07-22 10:14
Supernovų modeliavimas dirbtiniu intelektu
2025-07-22 09:28
Dirbtinis intelektas pranoko gydytojus? Naujausias įrankis atpažįsta demenciją vos per kelias minutes
2025-07-20 16:40
Gyvybės nebuvimo Marse priežastis
2025-07-19 16:46
Saulės audros galingumo paaiškinimas
2025-07-13 14:17
Mokslininkų tyrimas nustebino: dirbtinis intelektas kalbas perpranta geriau nei žmogus?
2025-07-13 06:33
Matematikų proveržis: atrado būdą spręsti lygtis, kurios šimtus metų buvo neišsprendžiamos
2025-07-10 12:33
Naujas Kinijoje sukurtas lazeris gąsdina visą pasaulį: telpa į lagaminą ir gali veikti bet kokiomis sąlygomis
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama