Prieš metus žiniasklaidoje daug aptarinėta žinia, jog Jameso Webbo teleskopu aptikti dimetilsulfido (DMS) molekulės požymiai egzoplanetos (už Saulės sistemos esančios planetos) K2-18 b atmosferoje. Žemėje DMS gamina tik gyvybė, taigi greitai padaryta toli siekianti išvada, jog ir tolimoje planetoje matome gyvybės pėdsaką. Visgi taip skubėti nederėtų – naujame tyrime mokslininkai apskaičiavo, kad planetose, panašiose į K2-18 b, DMS neturėtų būti daug, o ir aptikti jį sudėtinga.
K2-18 b / NASA, CSA, ESA, J. Olmsted (STScI), Science: N. Madhusudhan iliustracija
K2-18 b planeta yra kiek mažesnė už Neptūną, jos atmosferoje gausu vandenilio, o po šiuo greičiausiai plyti milžiniškas vandenynas. Tokios sąlygos gali labai paveikti sieros junginių gaminimąsi, judėjimą ir išsilaikymą.
Pavyzdžiui, Žemės vandenynuose gaminami sieros junginiai greitai pranyksta, veikiant Saulės šviesai.
Tyrimo autoriai sumodeliavo, kaip junginiai išgyventų esant įvairioms gamybos spartoms ir naikinančios ultravioletinės spinduliuotės srautams. Taip pat jie įvertino, kad planeta gali būti potvyniškai „prirakinta“ prie žvaigždės, taigi skirtingose jos vietose spinduliuotė ir temperatūra gali labai skirtis.
Pagrindinis gautas rezultatas – vandenyno dengiamose ir vandenilio atmosferos gaubiamose planetose DMS signalas ties maždaug 3,4 mikrometrų bangos ilgiu yra neatskiriamai sumišęs su metano signalu. Būtent šiuo signalu remiantis buvo teigiama apie galimą DMS atradimą, nors ir originalaus tyrimo autoriai perspėjo, kad rezultatas nėra labai patikimas.
Naujojo tyrimo autorių teigimu, aptikti DMS būtų įmanoma tuo atveju, jei jo gamybos sparta planetoje apie 20 kartų viršytų žemiškąją, tačiau tik ilgesnių bangų, maždaug 9–13 mikrometrų, ruože. Šias bangas James Webb teleskopas irgi gali fiksuoti, tačiau kitais instrumentais, nei ankstesnis K2-18 b stebėjimas, tad kol kas šių duomenų neturime.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.
