Balandžio 24 d. nuo LC-1 rampos „Rocket Lab“ kosmodrome Naujojoje Zelandijoje pakilo raketa „Electron“, kuri vykdė misiją „Beginning Of The Swarm“. Raketa „Rocket Lab“ sėkmingai įvykdė savo misiją ir į orbitą iškėlė du skirtingus palydovus – Pietų Korėjos palydovą ir Amerikos palydovą.
„Rocket Lab“ į orbitą iškelia NASA saulės burių technologiją
Pirmasis buvo paleistas NEONSAT-1 – Žemės stebėjimo palydovas, iškeltas į 500 km aukštį. Tai kubinis palydovas, kurį valdo ir sukūrė Korėjos Pažangaus mokslo ir technologijų instituto (KAIST) mokslinių tyrimų centras „Satellite Technology Research Centre“ (SaTReC).
NEONSAT-1 yra pirmasis palydovas pagal to paties pavadinimo programą, kuria siekiama iki 2027 m. sukurti mažų kubinių palydovų, skirtų optiniam Korėjos pusiasalio stebėjimui aplinkosaugos ir mokslinių tyrimų tikslais.
Antrasis palydovas vadinamas „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3) ir buvo iškeltas į dvigubai didesnį, maždaug 1 000 kilometrų aukštį. Tai eksperimentinis NASA kubinis palydovas, kuriame bus išbandyta saulės burės varomosios jėgos technologija.
NASA kubas yra 12U dydžio, t. y. 12 kartų didesnis už standartinio dydžio transporto priemonę, todėl teks išbandyti naujas saulės burės veikimo technologijas. Visų pirma jo viduje yra paskirstymo mechanizmas, pagamintas iš kompozitinės medžiagos, kuris bus naudojamas išskleisti maždaug 80 kvadratinių metrų saulės burę. Ši saulės burė pagaminta iš polimerinės medžiagos ir bus ištempiama maždaug per 25 minutes.
Visa operacija bus filmuojama keliomis kameromis, kad būtų galima stebėti ir pademonstruoti, kaip mechanizmas veikia teisingai.
Saulės burė, kaip rodo pavadinimas, yra varomoji technologija, veikianti dėl saulės vėjo. Į burę patenka fotonai, turintys impulsą, kurį jie perduoda pačiai buriai. Taigi jie iš tikrųjų varo palydovą Saulės vėjo kryptimi.
Tikslas – sukurti pakankamai didelę saulės burę, kuri surinktų pakankamai fotonų, kad galėtų išjudinti nedidelį, kelis kilogramus sveriantį palydovą už Saulės sistemos ribų.
NASA teigė, kad šios robotinės technologijos leis sukurti iki 500 kvadratinių metrų, o ateityje – iki 2000 kvadratinių metrų dydžio saulės bures.
