Pateiktas naujas paaiškinimas, kaip eksperimentinis Alzheimerio ligos gydymas garsais ir mirgančiomis šviesomis gali padėti sulėtinti kognityvinių funkcijų silpimą. Atrodo, kad terapija suaktyvina smegenų valymąsi, o tai skatina beta amiloido ir kitų baltymų sankaupų, lemiančių atminties ir koncentracijos sutrikimus, šalinimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jau anksčiau mokslininkai buvo pastebėję, kad šviesa ir garsu paremta smegenų stimuliacija skatina nervinį aktyvumą daugelyje smegenų sričių, įskaitant prefrontalinę žievę. Be to, ji mažino ir su Alzheimerio liga susijusią patologiją, lėtino neurodegeneraciją ir morfologiškai keitė astrocitus (nervų sistemos ląstelių rūšis) bei mikroglijas (nervų sistemos ląstelių rūšis) Alzheimerio ligos gyvūnų modeliuose.
Šie stebėjimai buvo pakartoti ir išplėsti, tačiau nepavyko iki galo išsiaiškinti ląstelinių procesų, kuriais sensorinė stimuliacija mažina amiloido sankaupas smegenyse.
Naujame tyrime, pasitelkę multisensorinę gama stimuliaciją (40 kartų per sekundę (40 hercų) dažniu mirksinčios šviesos ir žemo dažnio garsas, taip pat 40 Hz) mokslininkai analizavo glimfatinę sistemą – neseniai atrastą makroskopinę atliekų šalinimo sistema, kuri naudoja unikalią astroglijos ląstelių suformuotą kanalų sistemą ir skatinta efektyvų šalutinių smegenų veiklos produktų šalinimą iš centrinės nervų sistemos.
Pasitelkę įvairius vaizdavimo būdus, taip pat genetines ir molekulines intervencijas, mokslininkai nustatė, kad gama stimuliacija skatina smegenų skysčio pritekėjimą į smegenų žievę ir smegenų tarpląstelinio skysčio nutekėjimą.
Kaip ir tikėtasi, šviesa ir garsais veikiamų gyvūnų smegenyse kaupėsi mažiau amiloido. Nauja buvo tai, kad terapijos metu į jų smegenis patekdavo daugiau smegenų skysčio, o per glimfagysles iš jų pasišalindavo daugiau šalutinių smegenų veiklos produktų.
Įprastai smegenų valymąsis vyksta miegant (tuomet atliekant elektroencefalografiją fiksuojamos ir gama smegenų bangos), tačiau nauju tyrimu parodyta, kad dirbtinai stimuliuojant žmogaus smegenis, šį procesą galima inicijuoti ir būdraujant.
Glimfatinę sistemą atrasti padėjusi Niujorko Ročesterio universiteto mokslininkė Maiken Nedergaard žurnale „Nature Medicine“ paskelbtame straipsnyje teigia, kad geriau suvokdami toksinų šalinimo iš smegenų mechanizmus „galime rasti raktą, padėsiantį atskleisti jų terapinį potencialą“.
