Augant pasauliniam susirūpinimui dėl probleminio interneto naudojimo (PIN) ir jo poveikio visuomenės sveikatai, vis dar nesutariama, kokie veiksniai PIN vystymuisi daro didžiausią įtaką ir kokia pagalba būtų taikliausia. Lietuvoje trūksta ir specialistams, ir plačiajai visuomenei naudoti tinkamų PIN atpažinimo instrumentų. Problemai spręsti mokslininkų ir praktikų pajėgas sutelkė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus universiteto (VU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ir Skaitmeninės etikos centras, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Iki šiol pasaulis nežino, kokie asmenybės bruožai ir kaip yra susiję su probleminiu interneto naudojimu, pavyzdžiui, ar tai nulemia impulsyvumas, ar kompulsyvumas – sunkiai kontroliuojamas noras ką nors daryti? Lietuvos mokslininkai siekia pirmieji rasti šias sąsajas ir padėti geriau suprasti PIN formavimosi mechanizmą, – sako dr. Julius Burkauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkas. – Mums svarbu sukurti galimybes specialistui ir pačiam asmeniui įvertinti PIN sunkumo laipsnį individualiame lygyje“.
Naujausių pasaulinių tyrimų mokslinės apžvalgos skelbia, kad pagalbos dėl probleminio interneto naudojimo gali prireikti jau kas dešimtam interneto naudotojui, todėl prevencija ir ankstyva tikslinga pagalba yra ypač svarbi.
„Siekiame kuo anksčiau suprasti, kada interneto naudojimas jaunimui ir suaugusiesiems tampa problema – ir veiklų prie ekranų, ir praleidžiamo laiko atžvilgiu – kai jau nukenčia kitos svarbios gyvenimo sritys. Efektỹviai prevencijai reikalingas moksliškai pagrįstas rizikos veiksnių atpažinimas kuo anksčiau, todėl PIN pasireiškimą vaikystėje ir paauglystėje tyrinėsime išskirtinai dėmesingai, – sako prof. dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto vadovė. – Itin svarbu apsaugoti pažeidžiamiausias – bręstančių asmenybių grupes.“
Prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ prieš metus publikuotas kvietimas mokslininkams būti itin atidiems, vertinant PIN ir jo padarinius.
„Nenuvertiname interneto teikiamų naudų ir pažinimo, bendravimo, pramogų galimybių, tačiau norint identifikuoti tuos, kurie gali būti jautrūs PIN, turime naudoti patikimus, šiuolaikiškus, o svarbiausia, kliniškai reikšmingus diagnostikos instrumentus – testus, kuriuos galėtų naudoti gydytojai arba kiti sveikatos priežiūros specialistai, kad patikimai atpažintų sutrikimą,“ – sako LSMU mokslininkas dr. J. Burkauskas.
Sprendimai pakeliui: trijų universitetų mokslininkai prašo įsitraukti visuomenę ir aktyviai dalyvauti.
