Kosminė saulės energija teikia daug žadančių tvarios energijos galimybių – ateityje Žemės orbitoje skriejančios specializuotos sistemos kosmose surinktą saulės energiją belaidžiu ryšiu galėtų siųsti į mūsų planetą. Tokios technologijos galėtų būti naudojamos atokiose Žemės vietose ir papildyti šiandien reikalingą antžeminę energijos perdavimo infrastruktūrą, skelbia NASA.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Viso pasaulio šalys investuoja į saulės energijos gavybos kosmose mokslinius tyrimus ir plėtrą, o tarptautinės organizacijos siekia iki 2050 m. sumažinti anglies dioksido emisijas iki nulio. NASA svarsto, kaip efektyviausiai paremti saulės energijos surinkimo sistemų vystymą kosmose. Neseniai pasirodžiusioje NASA Technologijų, politikos ir strategijos biuro (OTPS) ataskaitoje „Kosminė saulės energija“ siekiama pristatyti informaciją, kaip NASA galėtų remti šios mokslinių tyrimų srities plėtrą.
OTPS ataskaitoje svarstoma, kokiomis sąlygomis kosmose esanti saulės energija, palyginti su kitais tvariais sprendimais, būtų konkurencinga galimybė pasiekti nulines grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ataskaitoje taip pat svarstoma, koks vaidmuo kuriant kosminės saulės energijos sistemas galėtų tekti NASA.
Norint sukurti kosmose veikiančią saulės kolektorių sistemą, reikėtų pašalinti keletą didelių spragų. Mokslininkams reikėtų rasti būdų, kaip surinkti ir prižiūrėti dideles sistemas orbitoje, sudaryti sąlygas šioms sistemoms veikti autonomiškai ir užtikrinti efektyvų energijos perdavimą, kad surinktą energiją būtų galima pristatyti į Žemę. Tokios sistemos greičiausiai turės veikti geostacionarioje orbitoje, t. y. aukščiau nei žemoji Žemės orbita, kuria skrieja daugelis dabartinių palydovų, o tai būtų papildomas iššūkis.
Prieš pradedant eksploatuoti kosmines saulės energijos sistemas, reikėtų išspręsti paleidimo ir gamybos kaštų klausimą – norint visą šią infrastruktūrą iškelti į orbitą, prireiktų daugybės nuolatinių misijų.
OTPS ataskaitoje aptariama potenciali kosmoso saulės energijos sistema, kuri galėtų pradėti veikti 2050 m. Atsižvelgiant į šį terminą, ataskaitoje nustatyta, kad kosminė saulės energija būtų brangesnė už antžemines tvarias alternatyvas, nors šios sąnaudos galėtų mažėti, pašalinus esamas pajėgumų spragas. Ataskaitoje nurodoma, kad kosminės saulės energijos šaltinių išmetamų teršalų kiekis galėtų būti panašus į antžeminių alternatyvių energijos šaltinių išmetamų teršalų kiekį, tačiau pažymima, kad šį punktą reikėtų išsamiau įvertinti.
