Astronomai pastebėjo seniausią kada nors matytą greitąjį radijo bangų pliūpsnį (angl. fast radio burst, FRB), kuris įvyko prieš 8 mlrd. metų. Nuo FRB atradimo 2007 m., jau aptikta šimtai tokių iš kosmoso iki Žemės atskiriejančių keistų radijo bangų sankaupų, tačiau šis žybsnis yra pats energingiausias iš visų kada nors užfiksuotų, rašoma „New Scientist“.
Greitąjį radijo bangų pliūpsnį vaizduojanti iliustracija / ESO/M. Kornmesser iliustracija
„Šis pliūpsnis turi tiek energijos, kiek Saulė pagamina per 30 metų, – sako Ryanas Šenonas iš Swinburno technologijos universiteto Australijoje. – Tokios energijos pakanka, kad mikrobangų krosnelėje būtų galima pašildyti maždaug du kartus didesnį už Saulę dubenį popkornų.“
Manoma, kad FRB atsiranda iš tolimose galaktikos esančių labai įmagnetintų neutroninių žvaigždžių ir paprastai trunka vos sekundės dalį.
„Dauguma jų po to, kai buvo aptikti pirmą kartą, daugiau niekada nebepasirodo“, – sako R. Šenonas.
Čilėje esančiu Labai dideliu teleskopu (angl. Very Large Telescope) atidžiau pažvelgę į tą dangaus tašką, iš kurio sklido spinduliavimas, mokslininkai aptiko galaktikų telkinį, kuriame, jų manymu, yra radijo bangų pliūpsnio šaltinis.
„Tai reiškia, kad žybsnis keliavo erdvėje beveik 8 mlrd. metų, – sako komandos narys Stiuartas Ryderis iš Makvario universiteto (Australija).
Astronomai tyrinėja FRB, siekdami susidaryti geresnį ankstyvosios visatos vaizdą. Kai šie žybsniai pasiekia Žemę, kai kurios bangos būna šiek tiek ilgesnės už kitas, nes keliaudami nuo tolimoje galaktikoje esančio šaltinio iki mūsų FRB sąveikauja su kosmoso erdvėje esančiomis medžiagomis, dažniausiai laisvai plūduriuojančiomis jonizuotomis dalelėmis, pavyzdžiui, elektronais, todėl kai kurios bangos sulėtėja ir pailgėja jų ilgis.
Stebėdami tai, astronomai gali nustatyti, kiek vienalytė yra tarp galaktikų esanti materija, sako R. Šenonas.
Tyrimas: https://www.science.org/doi/10.1126/science.adf2678
