Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) užfiksavo laisvai erdvėje skriejančias, su jokia žvaigžde nesusijusias Jupiterio dydžio „planetas“. Intriguoja tai, kad šie objektai juda poromis. Astronomai šiuo metu stengiasi juos paaiškinti, rašoma BBC.
Oriono ūkas / Nasa, ESA, CSA/Mark McCaughrean ir Sam Pearson nuotr.
Nepaprastai išsamų garsiojo Oriono ūko tyrimą atlikęs teleskopas užfiksavo apie 40 tokių planetų porų.
Jos buvo pramintos Jupiterio masės dvinariais objektais (angl. Jupiter Mass Binary Objects), sutrumpintai „JuMBO“.
Yra tikimybė, kad šie objektai susiformavo tose ūko srityse, kuriose medžiagos tankis buvo nepakankamas pilnavertėms žvaigždėms susidaryti.
Tačiau taip pat gali būti, kad jie susidarė aplink žvaigždes, o vėliau dėl įvairių sąveikų buvo išstumti į tarpžvaigždinę erdvę.
„Išstūmimo hipotezė šiuo metu atrodo įtikinamesnė“, – sakė profesorius Markas McCaughreanas, vadovavęs naująjį Oriono ūko tyrimą vykdžiusiai mokslininkų komandai.
Pasinaudoję ypatinga JWST skiriamąja geba ir infraraudonųjų spindulių jautrumu, astronomai gerokai papildė senesnių teleskopų pagalba jau sukauptą informaciją.
Oriono ūkas, kartais pagal dangaus katalogo kodą dar žymimas M42, yra arčiausiai Žemės esantis didelis žvaigždžių formavimosi regionas. Pats ūkas nuo mūsų nutolęs maždaug 1400 šviesmečių.
Šis kosmoso regionas ir jo centre esantis Trapecija vadinamas ryškių saulių kvartetas plika akimi matomas kaip dangaus dėmė.
Naujoji JWST nuotrauka iš tiesų yra 700 vaizdų mozaika, kurią per savaitę trukusius stebėjimus užfiksavo teleskope sumontuotas NIRCam įrenginys.
Šiame vaizde galime įžiūrėti tūkstančius jaunų žvaigždžių, kurių masė yra nuo 40 iki mažiau nei 0,1 karto mažesnės už mūsų Saulės masę.
Daugelį šių žvaigždžių supa tankūs dujų ir dulkių diskai, kuriuose gali formuotis planetos, nors kai kuriais atvejais šiuos diskus ardo intensyvi ultravioletinė spinduliuotė ir stiprūs masyviausių regiono žvaigždžių, ypač Trapecijos, skleidžiami vėjai.
Apžiūrėkite užfiksuotoje nuotraukoje matomus žalius dujų debesis, kuriuose yra policiklinių aromatinių angliavandenilių. Tai yra visame kosmose paplitę žvaigždžių išskiriami junginiai.
Taip pat atkreipkite dėmesį į fone dominuojančią raudoną figūrą.
I Oriono molekulinio debesies nuotėkiu vadinamas darinys yra molekulinio vandenilio masė, supurtyta iš dviejų milžiniškų žvaigždžių kataklizminio susidūrimo vietos tekančios milžiniškos energijos. Didesnis nei 100 km/s jo greitis rodo, kad žvaigždžių susijungimas įvyko vos prieš kelis šimtus metų.
Atkreipkite dėmesį, kad debesies „pirštų“ galiukai nusidažę žaliai, – tai dujinės geležies žymuo.
21 000 x 14 500 pikselių dydžio vaizde yra daugybė dalykų, kuriuos galima išanalizuoti ir ištirti. Tačiau astronomų dėmesį iš karto patraukė JuMBO.
