Didžiausias Japonijos mokslinių tyrimų institutas RIKEN, „Mitsui Bussan Aerospace“ ir lietuviška įmonė „NanoAvionics“ paskelbė apie bendradarbiavimą, įgyvendinant astronominės rentgeno spindulių observatorijos „NinjaSat“ misiją. Šios dvejus metus truksiančios misijos žemojoje Žemės orbitoje tikslas – stebėti juodąsias skyles ir neutronines žvaigždes, skelbia „NanoAvionics“.
„NinjaSat“ maketas / pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Rentgeno spindulių observatorija „NinjaSat“ yra 6U dydžio kubo formos palydovas, skirtas ryškius rentgeno spindulius skleidžiančių objektų stebėjimui. Tarp jo taikinių – „Scorpius X–1“ – vienas ryškiausių iš artimosios Žemės orbitos stebimų rentgeno spindulių objektų.
Šiai misijai „NanoAvionics“ pateikė skrydžiuose patikrintą daugiafunkcinę 6U M6P nanopalydovų platformą. Lietuvos bendrovė taip pat prie projekto prisidėjo visapuse praktine patirtimi kaip nanopalydovų technologijų konsultantė.
Palydovas bus paleistas šiais metais vyksiančios „SpaceX Transporter 9“ misijos metu.
„Mažais, bet lanksčiais kubo formos palydovais, tokiais kaip „NinjaSat“, bandoma stebėti rentgeno spindulių dangų taip, kaip to dažnai nepajėgtų padaryti didžiosios observatorijos“, – sakė RIKEN vyriausiasis mokslininkas Toru Tamagawa.
Šiuo metu RIKEN kartu su kolegomis eksploatuoja Tarptautinėje kosminėje stotyje esantį viso dangaus rentgeno spindulių monitorių (angl. Monitor of All–sky X–ray Image) ir mūsų galaktikoje jau aptiko nemažai naujų juodųjų skylių, kurios staiga išryškėja rentgeno spinduliuose.
„Japonija yra viena iš labiausiai technologiškai pažangiausių šalių pasaulyje, todėl labai džiaugiuosi, kad „NanoAvionics“ gali pasiūlyti savo technologijas ir patirtį tokioms išskirtinėms Japonijos organizacijoms kaip RIKEN ir „Mitsui Bussan Aerospace“, – sakė vienas iš „NanoAvionics“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Vytenis J. Buzas. – Be savo srities klientų, nuolat bendradarbiaujame su tokiomis mokslinių tyrimų organizacijomis kaip NASA, „Los Alamos“ ir MIT – visos jos tiria ir naudojasi ekonomiškų nanopalydovų galimybėmis fundamentalių mokslinių tyrimų misijose.“
Palydovas komplektuojamas su dviem saulės baterijomis. Viena šio palydovo pusė yra nukreipta į kosmoso erdvę. Prie abiejų šios pusės galų pritvirtinti du vienodi dujų daugiklio skaitikliai (angl. Gas Multiplier Counters, GMC), kurie skirti atskiriems radiacijos įvykiams matuoti ir yra pagrindinė mokslinė naudingoji apkrova. Be to, toje pačioje pusėje, kur išdėstyti GMC, yra du foninių dalelių aplinkai stebėti reikalingi radiacijos juostos monitoriai (angl. Radiation Belt Monitors), ir vienas žvaigždžių seklys.
