Vasario 2 d. Saulės atmosferoje susiformavo didžiulis plazmos čiuptuvas, tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu apsuko žvaigždės šiaurinį ašigalį ir subyrėjo, palikdamas mokslininkus be žado, rašo „Live Science“.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Kalifornijos „The Aerospace Corporation“ mokslo komunikatorei ir tyrinėtojai Tamithai Skov paskelbus NASA Saulės dinamikos observatorijos užfiksuotą medžiagą, maždaug 8 valandas trukęs reginys plačiai pasklido socialiniame tinkle „Twitter“.
„Pakalbėkime apie poliarinį sūkurį! – savo „Twitter“ paskyroje rašė T. Skov. – Šiauriniame protuberante nuo pagrindinės gijos atitrūkus medžiaga šiuo metu milžinišku sūkuriu sukasi aplink mūsų žvaigždės šiaurinį ašigalį.“
Ką visa tai reiškia? Iš esmės ilgas plazmos siūlas – įelektrintų dujų, iš kurių sudarytos visos žvaigždės gija – iššovė nuo saulės paviršiaus, suformuodamas protuberantu vadinamą didžiulę kilpą. Šios struktūros yra įprastos ir gali tęstis į kosmosą šimtus tūkstančių kilometrų, saulės plazmai sukantis palei susipynusias magnetinio lauko linijas.
Keista tai, kad protuberantas staiga atsiskiria nuo Saulės ir kelias valandas sklendžia ore, sukdamasis aplink Saulės ašigalius. Kaip pastebėjo T. Skov ir kiti tyrinėtojai, susidaręs plazmos ciklonas priminė poliarinį sūkurį – žemo slėgio sistemos tipą, žiemą virš Žemės ašigalių suformuojantį dideles šalto oro kilpas.
Saulės fizikas ir Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje, Kolorado valstijoje, direktoriaus pavaduotojas Scottas McIntoshas „Live Science“ seserinei svetainei „Space.com“ sakė niekada anksčiau nematęs, kad Saulės plazma taip elgtųsi. Tačiau, anot S. McIntosho, ilgos gijos reguliariai susiformuoja ties Saulės 55 laipsnių platumos linija, kur ir buvo pastebėtas šis protuberantas.
Tokių gijų padaugėja 11 metų Saulės aktyvumo ciklui artėjant link Saulės maksimumo – didžiausio Saulės magnetinio aktyvumo periodo. Saulės maksimumo metu Saulės magnetinio lauko linijos susipainioja ir dažnai trūkinėja, sukurdamos plazmos pūsles ir iššaudamos didžiulius jos srautus tolyn į kosmosą. Numatoma, kad kitas Saulės maksimumas prasidės 2025 m., todėl Saulės aktyvumas pastaruosius kelis mėnesius akivaizdžiai augo.
Pačios plazmos gijos nekelia jokios grėsmės Žemei. Tačiau Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosminių orų prognozavimo centro duomenimis, jos gali sukelti didžiulių, greitai judančių plazmos ir magnetinių laukų pūslių pratrūkimą, vadinamą vainikiniu masės išsiveržimu (angl. coronal mass ejection, CME). Jei viena iš tokių įelektrintų pūslių praskris virš Žemės, ji gali sugadinti palydovus, sukelti didelio masto elektros tinklo gedimus ir šiaurės pašvaistėmis nušviesti teritorijas, esančias daug piečiau šiaurės ašigalio nei įprastai.
Laimei, vasario 2-osios gija nebuvo nukreipta į Žemę ir nesukėlė CME. Vis dėlto, anot S. McIntosho, reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant tiksliai išsiaiškinti, kaip ir kodėl susidarė šis retas Saulės sūkurys ir kokios gali būti jo pasekmės.
