Žvaigždės, kaip žinia, formuojasi ne po vieną, o grupėmis. Kai kurios grupės subyra kone iškart, kitos išgyvena milijonus ar milijardus metų. Pastarosios vadinamos spiečiais. Paukščių Take išskiriami du spiečių tipai: kamuoliniai ir padrikieji.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kamuoliniai spiečiai yra seni ir masyvūs, išgyvenę ne vieną milijardą metų. Jų masės prasideda nuo dešimčių tūkstančių Saulės masių; Paukščių Take jų žinome apie pusantro šimto.
Padrikieji spiečiai – mažesni ir jaunesni, jie po truputį byra. Tačiau jų yra daug daugiau – šiuo metu žinoma beveik du tūkstančiai, ir dar keli tūkstančiai galimų spiečių laukia patvirtinimo. Dabar paskelbta apie dar šimto naujų padrikųjų spiečių atradimą praktiškai kaimynystėje – 500 parsekų regione aplink Saulę.
Tyrimo autoriai pasinaudojo „Gaia“ teleskopo trečiuoju duomenų paketu, kuriame pateikiamos pusantro milijardo žvaigždžių padėtys ir judėjimo greičiai. Tarp jų apie aštuoni milijonai žvaigždžių yra 500 parsekų atstumu nuo Saulės ir arčiau. Pritaikę algoritmą, skirtą telkinių paieškai, mokslininkai šiame regione identifikavo 324 spiečius – 223 jau žinomus ir 101 naują.
Taigi žinomų padrikųjų spiečių kiekis Saulės aplinkoje padidėjo kone pusantro karto. Taip pat net ir žinomi spiečiai pasipildė naujomis narėmis: turint tikslesnius duomenis, galima aiškiau atrinkti, kurios žvaigždės priklauso spiečiui. Šios žinios padės geriau suprasti, kaip ir kada formavosi žvaigždės Saulės aplinkoje, o kartu – ir visą Paukščių Tako raidos istoriją.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
