„Jis leis mums pažvelgti į visatos istoriją, atgal laiku, ir galbūt pamatyti pirmąsias žvaigždes ir galaktikas, kai jos pradėjo šviesti“, – teigia teleskopo vadovė Sarah Pearce.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pradėtas vienas didžiausių 21 amžiaus mokslinių projektų – didžiausio pasaulyje radijo teleskopo statybos. Pietų Afriką ir Australiją apjungsiančios technologijos, su būstine Jungtinėje Karalystėje, ieškos atsakymų į labiausiai astrofizikus dominančius klausimus, tikrins Einšteino teorijas ir ieškos nežemiškų būtybių. Numatoma, kad teleskopas bus įrengtas 2028-siais.
Australijoje, maždaug už 800 kilometrų į šiaurę nuo vakarinio pajūrio didmiesčio Perto, per porą metų išdygs 131 tūkst. Kalėdų eglę primenančių 2 metrų aukščio antenų.
O Pietų Afrikoje atsiras kitokios antenos – satelitai. Iš viso beveik 200. Kartu jos suformuos didžiulį instrumentą.
Galaktikų gimimas ir mirtis, naujo tipo gravitacinės bangos, nauja informacija apie Visatą ir galimas kitas gyvybes – teleskopas fiksuos ir jautriausius iš už milijardų šviesmečių esančių kosminių šaltinių radijo signalus – o tarp jų ir tuos, kurie atsirado per pirmuosius kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo.
„Tai, ką šiandien pradėjome, yra daugelio dešimtmečių kolegų Australijoje darbo kulminacija. Tiek kitose šalyse partnerėse, bet ir už jos ribų. Tai didžiulio darbo kulminacija. Per pastarąsias kelias dienas iš viso patvirtinta ir pasirašyta apie 300 mln. eurų vertės sutarčių. Tai tikrai reikšmingas projekto etapas“, – tikina teleskopą statančios organizacijos vadovas Philipas Diamondas.
Dideli Australijos ir Pietų Afrikos žemės plotai atokiose vietose užtikrins, kad teleskopas susidurs su minimaliais radijo trikdžiais, jis bus jautresnis, o jo galingumas galės užfiksuoti Marse, už vidutiniškai 225 mln. kilometrų esančio astronauto kišenėje esančio mobiliojo telefono signalą.
„Pasibaigus statybai, du vienas kitą papildantys teleskopai taps ausimis abiejose planetos pusėse. Tai leis klausytis tų giluminės visatos murmėjimų, kurie sukelia tiek daug emocijų mokslui, bet kartu gilina mūsų suvokimą apie Visatą, kurioje gyvename ir gyvybės ištakas“, – tikina JK Verslo, energetikos ir industrijos strategijos ministras George Freemanas.
Teleskopo biudžetas – 2 mlrd. eurų, o iš jų bent pusė milijardo – išmokos žemės savininkams, kurių nuosavybėje išdygs antenos. Numatoma, kad jau 2024-aisiais 4 palydovinės lėkštės Australijoje ir 6 antenos Pietų Afrikoje bus sujungtos ir sukurs teleskopo pagrindą. 2028-siais turėtų pradėti veikti ir visos antenos, bet tikimasi, kad ateityje jų plotas pasieks ir tikslą – visą kvadratinį kilometrą.
