Viso pasaulio observatorijos ką tik aptiko milžinišką itin galingą elektromagnetinės spinduliuotės žybsnį, kuris apibūdinamas kaip „rekordinis“.
Spalio 9 d. pirmą kartą užfiksuotas įvykis buvo toks ryškus, kad iš pradžių buvo supainiotas su rentgeno spindulių blyksniu. Iš pradžių jis buvo pavadintas „Swift J1913.1+1946“. Tik atlikę tolesnę analizę astronomai nustatė tikrąją švytėjimo prigimtį – tai buvo gama spindulių žybsnis, vienas iš stipriausių sprogimų Visatoje, dabar pervadintas GRB221009A.
Nors žybsnis įvyko tolimoje Visatoje, jis buvo vienas iš artimiausių iki šiol stebėtų žybsnių – vos už 2,4 mlrd. šviesmečių. Be to, šis itin ryškus gama spindulių žybsnis yra pats energingiausias iš visų kada nors aptiktų – jo galia siekia 18 teraelektronvoltų.
Nors šis žybsnis yra 20 kartų arčiau nei vidutiniškai ilgas gama spindulių žybsnis, jis nekelia jokio pavojaus gyvybei Žemėje, rašo „Science Alert“.
„Tai iš tiesų labai įdomus įvykis!“ – sakė astronomė Gemma Anderson.
„Kadangi šis įvykis yra taip arti, bet kartu ir labai energingas, jo skleidžiama radijo, optinė, rentgeno ir gama spindulių šviesa yra itin ryški, todėl jį lengva stebėti. Todėl šį GRB galime tirti su daugybe didelių ir mažų teleskopų visame pasaulyje ir surinkti labai išsamius duomenų rinkinius“, – pasakojo mokslininkė.
Gama spinduliuotė yra pati energingiausia šviesos forma Visatoje – ji susidaro radioaktyviai skylant atomo branduoliams. Gama spinduliuotės žybsnis yra milžiniškas įvykis, per kelias sekundes išskiriantis tiek energijos, kiek Saulė pagamintų per 10 mlrd. metų. Šie žybsniai žymi masyvios žvaigždės gyvavimo pabaigą – supernovą arba hipernovą. Jie taip pat gali kilti susidūrus dviem neutroninėms žvaigždėms.
Iš esmės, kai žvaigždė, masyvesnė už maždaug aštuonias mūsų Saules, pritrūksta medžiagos vandenilio sintezei, sumažėja išorinis slėgis ir žvaigždė dėl gravitacijos suyra. Tai sukelia milžinišką sprogimą (supernovą), kurio metu išorinė medžiaga išlekia į kosmosą, o branduolys suyra į neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę.
Skirtingi gama spindulių žybsnių profiliai reiškia skirtingus sprogimus, kurie taip pat išnyksta skirtingai. Kai 2017 m. astronomai stebėjo dviejų neutroninių žvaigždžių susidūrimą, jis sukėlė trumpą gama spindulių žybsnį. Ilgos trukmės sprogimai yra susiję su neįprastai galingais įvykiais, superšviesiomis supernovomis ir hipernovomis.
Kol kas neaišku, ką stebime GRB221009A atveju.
„Kol kas dar per anksti pasakyti“, – sakė G.Anderson, – „Pagrindinės supernovos šviesai išryškėti prireiks kelių dienų. Tačiau, atsižvelgiant į ilgą šio gama spindulių žybsnio trukmę, tai gali būti labai galinga supernovos rūšis.“
Žinome tik tiek, kad sprogimas, atrodo, kilo iš labai dulkėtos galaktikos ir kad jis buvo labai galingas. O Kinijoje esanti Čerenkovo observatorija LHAASO (angl. Large High Altitude Air Shower Observatory) aptiko fotonų, kurių energija siekia maždaug 18 teraelektronvoltų (TeV).
Iki šiol buvo aptikta vos keletas gama spinduliuotės žybsnių, kurių spinduliuotė siekia TeV. Jei LHAASO duomenys pasitvirtins, GRB221009A bus pirmasis viršijantis 10 TeV.
Šiuo metu mokslininkai į objekto vietą nukreipia teleskopus, kad galėtų stebėti poslinkio elgesį kuo įvairesniuose bangų ilgiuose, o ši informacija yra labai svarbi norint išsamiai išsiaiškinti sprogimo priežastį.
