Šveicarijos vyriausybės samdomas mokslininkas drąsiai spėja apie nežemiškos gyvybės atradimą – ir jo samprotavimai atrodo gana įtikinami.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip praneša „Space.com“, daktaras Sascha Quanz iš valstybinio Šveicarijos federalinio technologijų instituto teigė manantis, kad per ateinančius 25 metus žmonės už mūsų planetos ribų gali atrasti gyvybę.
„1995 m. mano kolega [ir Nobelio premijos laureatas] Didier Queloz atrado pirmąją planetą už mūsų Saulės sistemos ribų“, – sakė S. Quanz per naujojo Gyvybės kilmės ir paplitimo centro atidarymą rugsėjį. „Šiandien yra žinoma daugiau nei 5000 egzoplanetų ir naujas mes atrandame kasdien.“
Manoma, kad iš tų tūkstančių egzoplanetų dešimtys yra bent jau potencialiai tinkamos gyventi, o sąlygos jų paviršiuje yra pakankamos atsirasti skystam vandeniui. Ir, kaip pats sakė, jų skaičius nuolat auga.
Dabar šie žavūs pasauliai kviečia juos atidžiau tirti, naudojant pažangias technologijas.
„Turime ištirti šių planetų atmosferas“, – sakė šveicarų mokslininkas. „Mums reikia stebėjimo metodo, kuris leistų mums fotografuoti šias planetas“.
Nors „James Webb“ kosminis teleskopas jau užfiksavo kvapą gniaužiančius vienos milžiniškos egzoplanetos vaizdus, jo pagrindinis dėmesys skiriamas žvaigždžių vaizdams ir, kaip sakė S. Quanz, jis nėra „pakankamai galingas“, kad būtų galima užfiksuoti mažesnių egzoplanetų fotografijas.
Štai čia į pagalbą ateina du astrofizikos projektai – vienas milžiniškas antžeminis instrumentas, kuriamas kaip priedas prie itin didelio teleskopo, šiuo metu statomo Čilėje, ir Europos kosmoso agentūros misija tirti egzoplanetų atmosferas ir ieškoti nežemiškos gyvybės ženklų.
Pastaroji misija, žinoma kaip didelis interferometras egzoplanetoms arba LIFE, sumanyta 2017 m., vis dar yra ankstyvoje studijų fazėje ir dar negavo nei patvirtinimo, nei finansavimo iš ESA, pažymi „Space.com“.
Nepaisant to, S. Quanz apibūdino LIFE programą kaip „kandidatą būsimai didelei misijai pagal ESA mokslo programą“ – tai didžiulis žingsnis ieškant intelektualios gyvybės (SETI), kuri pastaraisiais metais įgijo precedento neturintį susidomėjimą mokslo bendruomenėje, ir pradėta rimčiau nei bet kada anksčiau vertinti samprata, kad visatoje nesame vieni.
S. Quanz savo gyvybės paieškoms už mūsų saulės sistemos ribų skyrė 25 metų terminą, o tai, jo teigimu, nėra „nerealu“.
„Sėkmės garantijos nėra, – sakė mokslininkas. – Bet pakeliui išmoksime kitų dalykų“.
